Dyzeliniai varikliai turi „nemirtingumo” reputaciją – važiuoja šimtus tūkstančių kilometrų, atlaikys viską. Bet ar tikrai visi? Kris Autoserwis dirbtuvių, esančių netoli Lodzės, savininkas Kristianas Iwaczukas, remonto srityje dirbantis jau ne vienerius metus, sako – ne. Net rimtų markių dyzeliniuose slypi konstrukcinės klaidos, kurios gali paversti automobilį finansine skyle. Tam nereikia taisyklės – dažnai lemia paprasčiausiai tai, kaip savininkas eksploatavo konkretų egzempliorių.
BMW N47: apie šį variklį jau žinote
Apie BMW N47 paskirstymo grandinės problemas Lietuvos vairuotojai girdėję ne kartą – tai vienas plačiausiai aprašytų dyzelinių variklių gedimų apskritai. Trumpai: grandinė sumontuota gale, prie pavarų dėžės jungties, todėl jos keitimas reikalauja beveik visiško variklio išmontavimo, o kaina siekia kelis tūkstančius eurų. Jei domitės N47 detaliau, informacijos rasite gausiai – čia svarbiau keturi variklių tipai, apie kuriuos kalbama gerokai rečiau.
Ford 2.0 EcoBlue: diržas, kuris „maudosi” alyvoje
Dauguma, girdėdami apie „šlapią” paskirstymo diržą Forde, iškart pagalvoja apie benzininius EcoBoost variklius. Tas pats sprendimas slepiasi ir dvilitriniame dyzeliniame EcoBlue. Diržas čia atlieka grandinės funkciją ir paprastai būtų pigi bei patikima alternatyva – bet Fordas jį paguldė ne sausai, variklio išorėje, o alyvos apytakos rate. Alyvos vonia turėjo pailginti diržo tarnavimo laiką, tačiau alyvos priedai ir nedidelis degalų kiekis tiesiogine prasme „ėda” gumą.
Kraštutiniais atvejais nulūžta ištisi diržo dantys, dažniau procesas ilgesnis – gumos trupiniai cirkuliuoja alyvoje ir palaipsniui užkemša alyvos siurblio sietelį. Pirmasis patikimas signalas – įspėjimas apie alyvos slėgį šaltai užvedant variklį. Bet tada įprastas alyvos keitimas jau nebepadeda, nes nuosėdos užkimšusios pačius smulkiausius kanalus. Norint maksimaliai pailginti tokio variklio gyvenimą, būtina naudoti tik patvirtintos specifikacijos alyvą – net ir papildant – bei sutrumpinti keitimo intervalus per pusę, geriausia iki 10 tūkst. km. Problema liečia 2,0 l dyzelinius Ford Focus, Kuga, Transit ir Ranger modelius, gamintus nuo 2015 m.
Jaguar/Land Rover Ingenium 2.0: guolis, kurio negalima nuspėti
„Ingenium” – nuosava Jaguar Land Rover variklių šeima, o joje bloga reputacija lydi būtent keturcilindrį dyzelinį variklį. Siekiant premium markei tinkamos darbo kultūros, variklyje sumontuoti du balansiniai velenai. Bent vieno iš jų guolis yra arti įkaitusios išmetimo sistemos, todėl dirba aukštoje temperatūroje ir dažnai sutrupa. Susidariusios drožlės patenka į alyvos apytaką ir per trumpą laiką sugadina visą variklį.
„Egzempliorių iki 2018 m. nerekomenduoju. Naujesni turėtų būti pataisyti – manau, tiesiog sustiprinti”, – vertina Iwaczukas. Atskira, brangi tema – paskirstymas. Jis atlaiko vos apie 100 tūkst. km, o pakeitimas kartu su darbu kainuoja 12–13 tūkst. zlotų (apie 2800–3050 eurų) kiekvieną kartą, kai to prireikia. Blogiausia, kad guolio gedimo praktiškai neįmanoma nuspėti iš anksto. Šis dyzelinis variklis montuotas visose keturcilindrėse Jaguar ir Land Rover versijose nuo 2015 m. – Evoque, Velar, Discovery Sport, Discovery 5, taip pat XE, XF ir F-Pace modeliuose.
Land Rover TDV6: kad pakeistum grandinę, reikia nuimti kėbulą
Šis variklis – iš tikrųjų Fordo kūrinys, bet atsakomybė šįkart tenka britams. Ar girdėjote apie automobilį, kuriame norint pakeisti paskirstymo grandinę reikia išmontuoti kėbulą? Būtent taip yra su Land Rover Discovery 3 su V6 dyzeliniu varikliu. Geros būklės šis variklis dirba puikiai – galingas, kultūringas, ekonomiškas – tik „gera būklė” jam pasitaiko retai. Priešlaikiniai alkūninio veleno įvorių gedimai gali sustabdyti variklį per vieną dieną, alyvos siurblys per mažo našumo ir linkęs gesti, o paskirstymo grandinė garsėja ištempimu ir trūkimu.
Kodėl būtina išmontuoti kėbulą? Grandinė sumontuota variklio gale, pavarų dėžės pusėje – įprastai jai pasiekti reikia iškelti variklį iš automobilio. „Discovery 3″ tai neįmanoma, nes automobilis turi rėminę konstrukciją, kurioje kėbulas uždengia svarbiausias variklio dalis. „Lion” V6 variklis, sukurtas Fordo 2004 m., naudotas visuose šešiacilindriuose Jaguar ir Land Rover dyzeliniuose iki 2018 m., o retesnėse aukščiausios komplektacijos versijose pasitaikė ir Citroën bei Peugeot modeliuose.
VW 2.0 BiTDI: viena versija tarp daugybės patikimų
Tarp daugumos patvarių Volkswagen dyzelinių variklių pasitaikė ir viena „supuvusi obels sėkla” – 2,0 TDI variklis, žymimas kodu CFCA. Likusios šio variklio versijos laikomos labai patvariomis, bet ši išsiskiria dviguba turbokompresija ir naudota Volkswagen T5 bei ankstyviausiuose T6 modeliuose kaip galingiausia, 180 AG ir 400 Nm, pavara.
Įdomu tai, kad kaltė dėl priešlaikinio susidėvėjimo priskiriama ne dviejų turbinų moduliui, o išmetamųjų dujų aušintuvui. Dėl vidinio nesandarumo alyva ir nešvarumai patenka į įsiurbimo orą, o iš ten – į degimo kameras, kartu krentant alyvos slėgiui. Tai pavojinga dvigubai, nes CFCA serijos varikliuose genda ir balansinio veleno guolis prie alyvos siurblio jungties. Neretai abu gedimai pasireiškia kartu, todėl variklis gali sugesti dar nesulaukęs 100 tūkst. km. Gelbėti gali patobulinto aušintuvo ir sustiprinto alyvos siurblio montavimas.
Bet ar tai vienintelė šio variklio silpnoji vieta? Ne – mechanikai atkreipia dėmesį ir į turbokompresorių, konkrečiai – plastikinį reguliatorių, kuris laikui bėgant įtrūksta arba užstringa. Jis dirba žalvarinėje įvorėje, kaista, ir maždaug ties 150 tūkst. km paprastai jį reikia keisti. Tas pats galioja ir dvilitriniam dyzeliniam su viena turbina.
Ką iš to pasiimti Lietuvos pirkėjui
Volkswagen T5/T6 furgonai ir kemperiai Lietuvoje itin populiarūs – jei renkatės būtent 180 AG versiją, verta atskirai paklausti serviso apie variklio kodą CFCA ir patikrinti aušinimo sistemos sandarumą. Jaguar bei Land Rover modeliai su Ingenium varikliu Lietuvoje sutinkami rečiau, bet importuojami iš Vakarų Europos – prieš pirkimą verta pasitikrinti paskirstymo keitimo istoriją, nes vien šis remontas gali siekti trečdalį automobilio vertės.
Bendra pamoka visiems penkiems atvejams ta pati: gedimas dažnai neduoda aiškaus išankstinio įspėjimo – automobilis ilgai važiuoja be priekaištų, o paskui staiga pareikalauja remonto, viršijančio paties automobilio kainą. Todėl svarbiausia – ne rida, o žinojimas, ko konkrečiai ieškoti ir ko paklausti pardavėjo.
