Toyota Lietuvoje turi beveik neginčijamą reputaciją – „važiuoja amžinai”, „nesugadinsi”. Bet Skandinavijos korozijos testuose būtent Toyota, kartu su Honda, Subaru ir Suzuki, patenka į silpnesnę pusę. Mechaninis patikimumas ir atsparumas rūdims – du visiškai skirtingi dalykai, ir būtent ši painiava kainuoja pinigus daugeliui pirkėjų.
Kodėl rūdys pavojingesnės nei dauguma mechaninių gedimų
Daugumą mechaninių problemų galima išspręsti naujomis dalimis. Rūdys veikia kitaip – jos lėtai naikina kėbulo karkasą ir važiuoklę. Kai korozija pasiekia suvirinimo siūles, slenksčius ar konstrukcines sijas, remontas tampa itin brangus arba praktiškai neįmanomas. Tokiame etape automobilis dažnai vertas mažiau nei jo suvirinimo ir perdažymo darbai. Korozija laikančiose vietose gali lemti ir neigiamą techninės apžiūros rezultatą – automobilis tiesiog tampa nesaugus vairuoti.
Ką atskleidžia Švedijos „Vi Bilägare” testai
Jau daugiau nei 30 metų Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare” tiria automobilių antikorozinę apsaugą kartu su specializuota laboratorija – endoskopais tikrina paslėptas ertmes, kėbulo dugno dangas ir drenažo taškus. Testai atliekami klimato sąlygomis, panašiomis į Lietuvos – ilgomis šaltomis žiemomis ir druska barstomais keliais, todėl rezultatai LT vairuotojams aktualūs tiesiogiai.
Rezultatai rodo aiškų modelį: geriausiai pasirodo Porsche, Jaguar, BMW, Audi, Mini, Mercedes, Renault, Volkswagen ir Seat – šios markės aktyviai naudoja ertmių vašką ir pilną cinkavimą. Silpnesnėje pusėje – Ford, Toyota, DS, Fiat, Mitsubishi, Range Rover, Subaru, Suzuki ir Honda, kurios dažniau pasikliauja dažų chemija, o ne sunkiu ertmių apdorojimu.
Kodėl būtent Toyota nustebina daugelį
Bet ar tai reiškia, kad Toyota – blogas pasirinkimas? Ne visai. Variklio ir pavarų dėžės patikimumo požiūriu Toyota lieka tarp geriausių rinkoje – būtent tai formuoja jos reputaciją. Korozijos atsparumas – kitas parametras, kurį lemia visai kiti sprendimai gamyboje: kiek ertmių apdorota vašku, kiek metalo iš tikrųjų pilnai pocinkuota, o kiek tik nudažyta. Japonijos gamintojai istoriškai labiau pasikliauja gruntais ir dažymo chemija nei sunkiu vaško įpurškimu uždarose vietose – todėl 10–15 metų senumo Toyota, Honda ar Subaru gali rūdyti sparčiau, nei tikėtųsi pirkėjas, žinantis apie jų variklių patikimumą.
Ką tai reiškia perkant naudotą automobilį Lietuvoje
Lietuvoje, kur žiemą plačiai barstoma druska, o keliai dažnai šlapi, silpnesnė antikorozinė apsauga per 10–15 metų gali sutrumpinti automobilio tarnavimo laiką reikšmingai. Tai ypač aktualu perkant būtent tuos modelius, kurie testuose atsiliko – jei renkatės Toyota, Honda, Subaru ar panašaus amžiaus Ford, papildomas ertmių apdorojimas iškart po pirkimo nėra prabanga, o praktiškai būtina investicija.
- Prieš pirkdami naudotą automobilį, apžiūrėkite kėbulo apačią, slenksčius ir pakabos tvirtinimo taškus ant keltuvo – ne tik iš išorės.
- Patikrinkite, ar durų, slenksčių ir galinių bortų drenažo angos švarios – užsikimšusios angos sulaiko drėgmę.
- Jei renkatės silpnesnės antikorozinės grupės modelį (Toyota, Honda, Subaru, Suzuki, Ford), apsvarstykite profesionalų ertmių vašką iškart po pirkimo.
- Žiemą reguliariai plaukite kėbulo apačią, ypač Vilniuje, Kaune ar pakrantės zonose, kur druskos naudojama daugiausia.
Patikimas variklis ir patikimas kėbulas – ne tas pats. Pirkdami ilgam, verta patikrinti abu, o ne tik markės reputaciją.
