Priekyje – dviratininkas. Kelias siauras, o per vidurį nubrėžta ištisinė linija. Dauguma vairuotojų tokioje situacijoje daro tą patį: bando prasispausti nekliudydami linijos, likdami savo juostoje. Atrodo saugiausias sprendimas. Bet būtent jis Lietuvoje gali kainuoti gerokai brangiau nei užvažiavimas ant tos linijos.
Ar galima kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką?
Iš karto svarbu atskirti du dalykus. Lietuvos KET nenumato jokios išimties, kuri leistų kirsti ar užvažiuoti ant ištisinės linijos vien todėl, kad priekyje dviratininkas. Kelio ženklinimas galioja visiems eismo dalyviams, nesvarbu, ką ketinama lenkti – sunkvežimį, traktorių ar dviratį. Tai reiškia, kad jei saugus dviratininko aplenkimas reikalautų užvažiuoti ant ištisinės linijos, manevrą tenka atidėti – sulėtinti greitį ir palaukti vietos, kur lenkti bus galima teisėtai.
Kita vertus, KET nedraudžia paties lenkimo esant ištisinei linijai – draudžia tik ją kirsti ar ant jos užvažiuoti. Jei dviratininką galima saugiai aplenkti neperžengiant linijos ir išlaikant reikiamą atstumą, tai daryti leidžiama. Problema prasideda tada, kai kelio sąlygos to padaryti neleidžia.
Kokį atstumą privaloma palikti Lietuvoje
Ir čia – svarbiausias skirtumas, kurį daugelis praleidžia. Lietuvoje šoninis atstumas iki dviratininko nėra vienas fiksuotas skaičius. Pagal KET, lenkdamas ar apvažiuodamas dviratininką vairuotojas privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 metro šoninį atstumą, kai važiuoja ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir ne mažesnį kaip 1,5 metro, kai greitis didesnis nei 50 km/h. Šis reikalavimas netaikomas tik tuomet, kai važiuojama atskira eismo juosta.
Bet ar 1 metro tikrai pakanka? Formaliai – taip, tai minimumas. Praktiškai eismo saugumo specialistai jau seniai pataria palikti daugiau: didesnis tarpas suteikia dviratininkui erdvės pataisyti trajektoriją, o vairuotojas nesukelia pavojingo oro srauto efekto, kuris esant didesniam greičiui gali dviratininką pastumti ar išmušti iš pusiausvyros.
Kodėl „saugusis“ vairuotojas gali gauti didesnę baudą
Paradoksas štai kur. Vairuotojas, kuris bet kokia kaina bando likti savo juostoje ir neužvažiuoti ant linijos, gali padaryti kur kas rimtesnį pažeidimą nei tas, kuris liniją peržengtų. Užvažiavimas ant ištisinės linijos ar jos nesilaikymas patenka į ANK 417 straipsnio 1 dalį – bauda vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
Tačiau jei vairuotojas prasispraudžia per arti dviratininko ir tuo sukelia pavojų, situacija visai kitokia. Kai manevras priverčia dviratininką staigiai keisti greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, tai jau gali būti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas – bauda nuo 170 iki 230 eurų, o svarbiausia: už tokį pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skirtumas milžiniškas – kelios dešimtys eurų prieš pusmetį be vairuotojo pažymėjimo.
Ką tai reiškia praktiškai
Įstatymų leidėjas aiškiai didesnį svorį suteikia neapsaugoto eismo dalyvio – dviratininko – saugumui, ne ženklinimo formalumui. Todėl teisinga elgesio seka tokia: jei negalite aplenkti dviratininko išlaikydami bent 1 metro (o virš 50 km/h – 1,5 metro) atstumą ir neužvažiuodami ant ištisinės linijos, tiesiog nelenkite. Sulėtinkite, važiuokite paskui dviratininką saugiu atstumu ir palaukite vietos, kur lenkti bus galima teisėtai ir saugiai. Kas bent kartą lenkė dviratininką siaurame kelyje skubėdamas – žino, kad tos kelios sutaupytos sekundės niekada neatsveria nei baudos, nei rizikos ką nors sužaloti.
Trumpa atmintinė vairuotojui
- Ištisinės linijos kirsti ar ant jos užvažiuoti dėl dviratininko negalima – išimties nėra.
- Šoninis atstumas: bent 1,0 m iki 50 km/h, bent 1,5 m virš 50 km/h.
- Užvažiavimas ant linijos – 30–90 € (ANK 417 str.).
- Pavojaus dviratininkui sukėlimas – 170–230 € ir teisių atėmimas 3–6 mėn. (ANK 420 str.).
- Jei saugiai aplenkti negalima – palaukite, o ne spauskite pro šalį.
