Pravažiavote fotoradarą leistinu greičiu – atrodo, viskas tvarkoje. Bet po kelių dienų vis tiek atkeliauja bauda. Kaip? Naujos kartos kameros Europos keliuose greičio apskritai nemato. Jos žiūri jums tiesiai į rankas – ir ieško telefono.
Šios kameros matuoja ne greitį, o elgesį
Tradiciniai greičio matuokliai skirti nustatyti greitį ir identifikuoti transporto priemonę. Naujos kartos įrenginiai naudoja didelės skiriamosios gebos kameras ir dirbtinį intelektą, kad analizuotų, kas vyksta salone – ypač vairuotojo rankų ir galvos padėtį. Sistema ieško trijų dalykų vienu metu:
- Vairuotojo rankoje matomo mobiliojo telefono.
- Rankos padėties, atitinkančios įrenginio laikymą ar valdymą.
- Aiškaus vaizdo pro priekinį stiklą, leidžiančio atlikti salono analizę.
Tik tada, kai šie požymiai pasirodo kartu, vaizdas pažymimas tolesnei peržiūrai. Bet ar tai reiškia, kad baudą skiria pati mašina?
Sprendimą vis tiek priima žmogus
Ne. Programinė įranga baudų automatiškai neskiria – jos vaidmuo tik iš anksto atrinkti vaizdus, kuriuose greičiausiai matomas pažeidimas. Apmokyti pareigūnai peržiūri medžiagą ir priima galutinį sprendimą. Šis hibridinis metodas mažina klaidų skaičių ir sprendžia teisines problemas, susijusias su visiškai automatizuotu baudimu.
Prancūzija žengia dar toliau
Tokios sistemos jau nuolat veikia kai kuriose Vokietijos dalyse, išbandytos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. JK panašios kameros per kelias dienas užfiksavo šimtus pažeidimų. Prancūzijos sistemos pažengė dar toliau – be telefono naudojimo, jos stebi ir saugos diržų segėjimą bei saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Rezultatai nuolat rodo, kad į vairuotojo dėmesio blaškymą orientuota kontrolė atskleidžia kur kas daugiau pažeidimų, nei tikėtasi.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Nors dirbtiniu intelektu grįstos salono kameros Lietuvos keliuose kol kas neveikia, lietuviai su jomis susiduria keliaudami į užsienį. Vokietijoje ir Prancūzijoje taikomos didelės baudos ir baudos taškai, o vietinės taškų sistemos gali lemti vairuotojo pažymėjimo atėmimą greičiau nei Lietuvoje.
Lietuvoje už telefono laikymą rankoje vairuojant jau dabar gresia iki 550 eurų bauda, o pakartotinis pažeidimas gali baigtis ir teisės vairuoti atėmimu. Kai tokios kameros pasieks ir Lietuvą – o technologijų kryptis aiški – „niekas nemato” nebebus argumentas.
Kodėl tai svarbiau, nei atrodo
Žvilgtelėjimas į telefoną vos kelioms sekundėms važiuojant greitkelio greičiu reiškia dešimtis metrų, nuvažiuotų be vizualinės kontrolės. Tyrimai rodo, kad reakcijos laikas naudojantis telefonu panašus į vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Technologijoms pereinant nuo transporto priemonių stebėjimo prie vairuotojo elgesio stebėjimo, tolerancija dėmesio išsiblaškymui kelyje tik mažės.
