Dauguma vairuotojų įpratę nerimauti tada, kai variklio alyvos mažėja. Tačiau yra ir priešinga situacija, kuri gali būti ne mažiau pavojinga: alyvos matuoklis pradeda rodyti vis aukštesnį lygį, nors vairuotojas alyvos visiškai nepylė. Jei kartu nuo matuoklio ar alyvos įpylimo angos sklinda benzino kvapas, tokio požymio ignoruoti nereikėtų.
„Auto Świat“ atkreipia dėmesį, kad problema ypač aktuali šiuolaikiniams benzininiams varikliams su tiesioginiu degalų įpurškimu. Degalams patekus į karterį, tikrasis alyvos kiekis savaime nepadidėja – tiesiog alyva yra skiedžiama benzinu. Dėl to keičiasi jos savybės, o ilgainiui gali nukentėti variklio tepimas.
Kodėl benzinas gali patekti į variklio alyvą?
Šiuolaikiniame tiesioginio įpurškimo benzininiame variklyje degalai tiekiami tiesiai į degimo kamerą dideliu slėgiu. Sistema leidžia tiksliai valdyti degimą, gali padėti mažinti sąnaudas ir gerinti variklio charakteristikas, tačiau esant tam tikroms eksploatavimo sąlygoms arba gedimams dalis nesudegusio benzino gali patekti ant cilindrų sienelių.
Šaltinio teigimu, taip gali atsitikti, kai purkštukas degalus išpurškia netinkamai, mišinys tampa pernelyg riebus arba atsiranda uždegimo sistemos sutrikimų. Nesudegęs benzinas gali patekti pro stūmoklių žiedus į karterį ir susimaišyti su variklio alyva.
Rezultatas apgaulingas: patikrinęs matuoklį vairuotojas mato, kad skysčio variklyje ne trūksta, o netgi „padaugėjo“. Tačiau tai nėra gera žinia, nes alyvos mišinys su degalais gali prasčiau atlikti svarbiausią savo darbą – sudaryti patvarią tepimo plėvelę tarp judančių variklio detalių.
Trumpi važiavimai mieste gali problemą sustiprinti
Viena svarbiausių aplinkybių yra automobilio naudojimo režimas. Jei automobilis nuolat važiuoja vos kelis kilometrus, variklis gali nespėti pasiekti normalios darbinės temperatūros. Šaltam varikliui paprastai reikia daugiau degalų, o ant cilindrų sienelių patekęs benzinas turi mažiau galimybių išgaruoti.
Todėl automobilis, kuriuo kasdien važiuojama tik iki parduotuvės, mokyklos ar keli kilometrai iki darbo, gali patirti kitokią apkrovą nei tas pats modelis, reguliariai naudojamas ilgesnėms kelionėms.
Problema ypač aktuali šaltuoju metų laiku, tačiau trumpų kelionių režimas išlieka svarbus visus metus. Vienkartinė trumpa kelionė variklio nesugadins. Rizika didėja tada, kai toks eksploatavimo būdas tampa nuolatinis.
Kokius simptomus vairuotojas gali pastebėti pats?
Pirmiausia verta reguliariai tikrinti alyvos lygį pagal konkretaus automobilio gamintojo instrukciją. Svarbu matuoti panašiomis sąlygomis, nes skirtinga automobilio padėtis ar laikas po variklio išjungimo gali pakeisti matuoklio rodmenį.
Įtarimą turėtų kelti keli požymiai:
- alyvos lygis palaipsniui kyla be papildymo;
- nuo matuoklio aiškiai sklinda benzino kvapas;
- alyva atrodo neįprastai skysta;
- padidėja degalų sąnaudos;
- variklis pradeda dirbti prasčiau ar sunkiau užsiveda;
- užsidega variklio gedimo indikatorius.
Vien benzino kvapas dar nėra tiksli konkretaus gedimo diagnozė. Priežasčių gali būti kelios, todėl aklai keisti purkštukus ar kitus brangius komponentus nėra racionalu. Reikalinga diagnostika.
Kodėl praskiesta alyva pavojinga?
Variklio alyva turi ne tik „padaryti detales slidžias“. Ji mažina trintį, padeda šalinti šilumą, saugo nuo korozijos, surenka teršalus ir turi išlaikyti gamintojo numatytą klampumą įvairiomis temperatūromis.
Degalams skiedžiant alyvą, jos klampa ir kitos eksploatacinės savybės gali keistis. Jei procesas tampa ryškus, labiausiai apkrautose vietose tepimo plėvelė gali būti nepakankamai patvari. Ilgainiui tai gali prisidėti prie spartesnio variklio komponentų dėvėjimosi.
Todėl vien pakeisti alyvą ir pamiršti problemą ne visada pakanka. Jei degalai į karterį patenka dėl techninio gedimo, nauja alyva vėl bus užteršta.
Ką daryti pastebėjus kylantį alyvos lygį?
Pirmas žingsnis – pakartoti matavimą tiksliai taip, kaip nurodo automobilio gamintojas. Jei lygis iš tiesų sistemingai kyla, ypač jei jau viršija maksimalią žymą, verta kreiptis į servisą.
Mechanikui svarbu pasakyti ne tik apie patį alyvos lygį, bet ir apie automobilio naudojimo pobūdį: kiek kilometrų paprastai trunka viena kelionė, ar variklis spėja sušilti, ar padidėjo degalų sąnaudos, ar buvo užfiksuoti uždegimo praleidimai.
Servise gali būti tikrinami purkštukai, uždegimo sistema, variklio valdymo klaidos ir kiti parametrai. Konkreti diagnostikos procedūra priklausys nuo automobilio konstrukcijos.
Paprastas įprotis gali padėti pastebėti problemą anksti
Šiuolaikiniuose automobiliuose vairuotojas vis rečiau atidaro variklio dangtį, tačiau periodinis alyvos lygio patikrinimas vis dar turi prasmę. Elektroninis alyvos lygio indikatorius taip pat naudingas, jei automobilis jį turi, tačiau svarbiausia stebėti ne vien absoliutų skaičių, bet ir jo pokytį.
Jeigu alyvos lygis be aiškios priežasties pradeda kilti, tai nėra „nemokama alyva“. Tai gali būti ženklas, kad į tepimo sistemą patenka kitas skystis. Benzininiuose varikliuose viena galimų priežasčių – degalų patekimas į alyvą, todėl ankstyva diagnostika gali būti gerokai pigesnė už ilgalaikio netinkamo tepimo pasekmes.
