Įsivaizduokite variklį, kuris tarnauja ilgiau nei visas automobilis, kuriame jis stovi. Skamba kaip paradoksas, bet automobilių pramonėje tai – gana dažnas reiškinys. „CarBuzz” specialistai sudarė dešimtuką tokių variklių, o įdomiausia dalis – daugelis jų buvo laisvai perkami ir Europoje. Tiesiog beveik niekas jų nesirinko.
Kodėl patikimiausi varikliai liko nepaklausūs
Priežastis nėra kaina ar prastas rinkodaros darbas. Nyderlanduose ir Belgijoje registracijos mokestis skaičiuojamas pagal CO2 išmetimų kiekį – kuo variklis didesnis ir galingesnis, tuo brangesnė registracija. Patikimiausi varikliai dažniausiai yra būtent tokie: paprastos konstrukcijos, dideli darbinio tūrio, neforsuoti iki ribos. O tai reiškia didesnę taršą popieriuje – ir didesnį mokestį pirkėjui.
Bet ar tai vien Vakarų Europos problema? Ne visai. Nuo 2025 m. sausio Lietuvoje galioja panašaus principo taršos mokestis – vienkartinė rinkliava, skaičiuojama pagal CO2 gramus kilometrui, taikoma automobiliams, kurių emisija viršija 130 g/km. Skirtumas tik mastu: Lietuvoje vidutinė mokesčio suma 2024–2025 m. siekė apie 40–115 eurų, kai Nyderlanduose panašus mechanizmas gali pridėti kelis tūkstančius eurų prie naujo automobilio kainos. Principas tas pats – kuo tvirtesnis ir didesnis variklis, tuo brangesnė registracija.
Kurie iš šių variklių pasiekiami Lietuvos rinkoje
Sunku nepastebėti, kad ne visi sąrašo varikliai realiai pasiekiami Europoje. „Ford Barra” tiesios šešių cilindrų eilės variklis buvo gaminamas tik Australijos rinkai skirtiems modeliams ir į Europą oficialiai neatkeliavo – jo Lietuvoje ieškoti nėra prasmės. Panašiai ir „Chrysler” 3,6 l „PentaStar” V6 Europoje pasitaikydavo tik retesniuose „Jeep Wrangler” ar „Grand Cherokee” egzemplioriuose.
Tačiau likusi sąrašo dalis Lietuvos naudotų automobilių rinkoje – realybė:
- Toyota 2JZ-GE/2JZ-GTE – naudotas pirmųjų dviejų kartų „Lexus GS 300″ ir pirmosios kartos „IS 300″ modeliuose. Legendinis dėl tvirtos konstrukcijos, gebantis tarnauti iki 500 000 km.
- Honda K-serijos varikliai – plačiai naudoti „Civic”, „Accord” ir „CR-V” modeliuose. Šie varikliai ekonomiški, paprastai remontuojami ir retai genda net esant didelei ridai.
- Toyota 2GR-FKS – V6 variklis, naudotas kai kuriuose didesniuose „Toyota” ir „Lexus” modeliuose, gaminamas nuo 2015 m. iki šiol.
- Mazda 2.0 MZR – dažnai sutinkamas „Mazda3″ ir „Mazda6″ modeliuose iš 2001–2015 m. laikotarpio. Paprastas, atmosferinis, be didelių silpnųjų vietų.
- Subaru EJ serija – ilgiausiai gaminta „Subaru” variklių šeima (1988–2021), naudota „Impreza”, „Forester” ir „Outback” modeliuose. Lietuvoje šie automobiliai populiarūs būtent dėl visų varančiųjų ratų sistemos ir tvirtos variklio reputacijos.
- Honda L15BE – 1,5 litro turbininis variklis, naudotas naujesniuose „Civic” modeliuose nuo 2017 m.
Kai geras variklis stovi blogame automobilyje
Sąraše yra ir kitokia kategorija – varikliai, kurie patys savaime patikimi, bet sujungti su probleminėmis dėžėmis. „Ford” 1,5 „EcoBoost” dažnai buvo derinamas su „PowerShift” automatine pavarų dėže, kuri garsėja būtent gedimais, ne variklis. Panašiai ir „Subaru” EJ varikliai kartais sutinkami su CVT tipo „Lineartronic” dėže, kurios patikimumo reputacija gerokai prastesnė nei paties variklio.
Praktinė išvada paprasta: perkant naudotą automobilį, pasitikrinti verta ne tik variklio, bet ir pavarų dėžės kodą atskirai. Geras variklis nesuteikia visos ramybės, jei prie jo prijungta prasta transmisija.
Ką tai reiškia perkant naudotą automobilį Lietuvoje
Jei ieškote ilgaamžio naudoto automobilio, verta keisti pačią paieškos logiką – rinktis ne pagal markės įvaizdį, o pagal konkretų variklio kodą. „Autoplius” skelbimuose dažnai nurodomas variklio žymėjimas techninėje specifikacijoje – prieš perkant patikrinkite, ar jis sutampa su patikimais variantais, o ne pasikliaukite vien modelio pavadinimu.
Ir dar vieną dalyką verta įsidėmėti: automobilis su didesniu, bet paprastesniu varikliu Lietuvoje šiandien kainuoja daugiau taršos mokesčio nei mažesnis turbininis analogas – net jei realus patikimumas visai priešingas.
