Vidurdienis, judri gatvė, tu spūstyje. Galiniame veidrodyje staiga blyksteli mėlyna – iš paskos artėja greitoji su įjungtais švyturėliais ir sirena. Priekyje automobiliai, iš šonų irgi. Vairuotojas instinktyviai spaudžia stabdį ir sustoja vietoje. Ir būtent tai dažnai yra klaida.
Praleisti automobilį su švyturėliais atrodo paprasta, kol tai nenutinka realiai. Panika, o ne pačios taisyklės, dažniausiai sukelia painiavą – o kartais ir avarijas. Ko iš tikrųjų reikalauja KET?
Pagrindinė taisyklė – duoti kelią, bet ne bet kaip
KET 12 punktas nustato aiškiai: eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei jų lydimoms transporto priemonėms.
Esminis žodis čia – „nedelsiant”, ne „staigiai”. Duoti kelią reiškia sudaryti erdvę, o ne tiesiog įsirėžti stabdžiais toje pačioje vietoje. Kaip tiksliai tai padaryti, priklauso nuo kelio.
Kaip teisingai sudaryti avarinį koridorių
Čia slypi dalis, kurios daugelis vairuotojų nežino tiksliai – nors būtent ji lemia, ar koridorius susidarys, ar kils chaosas. KET 12 punktas nurodo tris skirtingas situacijas:
- Viena eismo juosta viena kryptimi. Vairuotojai sustoja dešiniajame kelkraštyje, o jei jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
- Dvi ar daugiau juostų viena kryptimi. Štai kur klysta dauguma: kairiausioje juostoje esantys traukiasi kuo kairiau ir sustoja, o visose kitose juostose – kuo dešiniau. Taip per vidurį susidaro laisvas koridorius.
- Kelias su skiriamąja juosta. Reikalavimus vykdo tik ta pačia kryptimi važiuojantys vairuotojai – priešpriešinė pusė nesitraukia.
Vadinasi, koridorius formuojamas ne visiems traukiantis į dešinę, o į priešingas puses: kairiausia juosta kairėn, likusios dešinėn. Būtent šio niuanso nežinojimas ir palieka greitąją įstrigusią tarp chaotiškai sustojusių automobilių. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad taisyklingai sudarytas avarinis koridorius padeda tarnyboms nelaimės vietą pasiekti vidutiniškai iki 4 minučių greičiau – o tai neretai lemia žmogaus gyvybę.
Kodėl panika pavojingesnė už pačią greitąją
Staigus stabdymas vidury juostos, važiavimas per raudoną šviesą iš baimės ar užšokimas ant bordiūro – tai reakcijos, kurias sukelia ne taisyklės, o panika. Ar tikrai verta rizikuoti nauja avarija, kad praleistum vieną automobilį? Ne.
Taisyklės nereikalauja daryti pavojingų manevrų ar pažeidinėti kitų punktų, kad duotum kelią. Jei iškart pasitraukti saugiai negalima, svarbiau nesukurti naujos grėsmės, nei atlaisvinti kelią sekunde greičiau. Ironiška, bet dažnai pats bandymas „padėti” kuo greičiau ir sukuria kliūtį. Greitosios ar ugniagesių vairuotojai apmokyti manevruoti tarp lėtėjančių, bet nuspėjamai judančių automobilių – nenuspėjamas šuolis į šoną jiems pavojingesnis nei ramus sulėtėjimas.
Stovinti specialioji priemonė ir oranžiniai švyturėliai
Ne visi švyturėliai reiškia tą patį. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu (ar mėlynu ir raudonu) švyturėliu, pagal KET 187 punktą, privaloma važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtum tuoj pat sustoti – tai aktualu prie avarijų ar patikrų.
Oranžinis švyturėlis – visai kita istorija. KET 13 ir 188 punktai aiškina: oranžinis švyturėlis (kelininkų, techninės pagalbos, negabaritinio krovinio automobilių) pirmenybės nesuteikia, tik įspėja apie galimą pavojų. Trauktis kaip greitajai nereikia – pakanka atsargumo.
Ką daryti, kai švyturėliai jau už nugaros
Grįžkime prie tos judrios gatvės. Vietoj panikos – trys ramūs žingsniai:
- Įvertink juostą. Kairiausioje – kairėn, visose kitose – dešinėn; viena juosta – prie dešiniojo krašto.
- Nedaryk staigių manevrų. Sulėtėk nuspėjamai, be šuolių į šoną ir be važiavimo per raudoną.
- Palauk, kol pravažiuos. Tik tada grįžk į savo juostą – ir nesivyk paskui greitąją atsilaisvinusiu koridoriumi.
Verta žinoti ir klaidos kainą. Pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį, specialiosios transporto priemonės su švyturėliais ir garso signalais nepraleidimas, nesustojimas ar kitoks jos eismo kliudymas užtraukia vairuotojui baudą nuo 90 iki 140 eurų. Reidasofficial.lt „Facebook” bendruomenėje vairuotojai ne kartą dalijosi vaizdais, kuriuose būtent panikos manevras, o ne pati greitoji, tapo avarijos priežastimi.
Taisyklė paprasta: duok kelią, bet nekurk naujo pavojaus. Ir tai – dar ne viskas: ramus, nuspėjamas vairuotojas greitajai padeda kur kas labiau nei tas, kuris bando pasitraukti bet kokia kaina.
