Nauja plėvelė ant priekinių langų atrodo nepriekaištingai – automobilis iškart tapo solidesnis. Bet techninės apžiūros stotyje kontrolierius prikiša prie stiklo nedidelį prietaisą, žvilgteli į skaičių ekrane ir papurto galvą. Apžiūra – neišduota. Ir tai nutinka kur kas dažniau, nei tikisi dauguma tamsinimą užsisakiusių vairuotojų.
Langų tamsinimas Lietuvoje turi labai aiškią ribą – ir problema ne ta, kad jos nėra, o ta, kad ją peržengti nepaprastai lengva.
Kokia šviesos pralaidumo riba galioja
Reikalavimai skiriasi pagal stiklo vietą. Priekinio stiklo šviesos pralaidumas privalo būti ne mažesnis kaip 75 %, o priekinių šoninių (vairuotojo ir keleivio) – ne mažesnis kaip 70 %. Galiniai ir galiniai šoniniai stiklai neribojami – juos galima tamsinti kiek tik nori.
Priekinio stiklo atveju leidžiama tik siaura, maždaug 14–15 cm pločio tamsinimo juosta viršuje – vadinamoji „saulės juosta”. Visa likusi priekinio stiklo dalis privalo likti skaidri.
Klaida, dėl kurios krenta net „šviesios” plėvelės
Štai kur slypi dažniausia klaida. Daugelis mano: „Užklijuosiu 70 % plėvelę – vadinasi, būsiu ties riba.” Bet ar taip veikia skaičiai? Ne.
Šviesos pralaidumas dauginasi. Gamyklinis priekinis stiklas dažniausiai jau praleidžia apie 75–80 % šviesos. Užklijavus 70 % plėvelę, galutinis rezultatas – ne 70 %, o maždaug 0,75 × 0,70, tai yra apie 52 %. Tai gerokai žemiau leistinos ribos. Kas bent kartą užsisakė tamsinimą negalvodamas apie šį daugybos efektą – tas dažnai tik apžiūros stotyje sužino, kad „šviesi” plėvelė realiai stiklą padarė per tamsų.
Kas laukia techninėje apžiūroje ir kelyje
Techninės apžiūros stotys pralaidumą tikrina specialiais matuokliais. Jei priekiniai stiklai neatitinka normos, automobilis laikomas netvarkingu – apžiūra neišduodama, o pakartotinai tikrinti tenka jau pašalinus plėvelę.
Kelyje riziką vertina policija. Pagal ANK 415 straipsnį, vairavimas su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis nei leistina, užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų. Ironiška, bet dažniausiai brangiausiai kainuoja būtent „pigus” sprendimas – lengvai užklijuojama plėvelė, kurią paskui tenka lygiai taip pat šalinti.
Ar „triukai” padeda apeiti reikalavimą
Kai kurie bando gudrauti – montuoja antrą, aklinai tamsintą stiklą, kurį esą galima nuimti. Formaliai stovinčio automobilio patikroje toks sprendimas problemų gali ir nesukelti, nes pralaidumo reikalavimai svarbūs automobiliui dalyvaujant eisme. Bet sustabdžius kelyje, pareigūnas vis tiek taikytų tą patį ANK 415 straipsnį. Ir tai – dar ne viskas: papildoma plėvelė ar antras stiklas gali iškreipti stiklo savybes, svarbias avarijos metu.
Ką padaryti prieš tamsinant
Kad tamsinimas netaptų brangia klaida, verta žengti kelis žingsnius iš anksto:
- Išmatuokite esamą pralaidumą. Daugelis tamsinimo dirbtuvių tai atlieka nemokamai – sužinosite, kiek šviesos jūsų stiklas praleidžia be plėvelės.
- Skaičiuokite daugybą, ne plėvelės skaičių. 70 % plėvelė ant 75 % stiklo duoda apie 52 %, ne 70 %.
- Tamsinkite tik galinius. Galiniai ir galiniai šoniniai stiklai neribojami – ten galimas bet koks tamsumas.
Reidasofficial.lt redakcija šviesos pralaidumo ribas sutikrino su galiojančiais reikalavimais ir ANK. Priekinių langų tamsinimas Lietuvoje praktiškai neįmanomas be pasekmių – todėl saugiausia estetiką palikti galiniams langams, o priekinius palikti tokius, kokius suprojektavo gamintojas.
