Lenkijoje svarstomas siūlymas įvesti naują nusikaltimą – „mirtiną eismo įvykį”, už kurį grėstų nuo 2 iki 25 metų laisvės atėmimo, privalomas teisės vairuoti atėmimas, o kai kuriais atvejais – ir automobilio konfiskavimas. Idėja vėl iškilo po tragiškos avarijos, kai iš kelio išlėkęs automobilis mirtinai sužalojo šaligatviu ėjusius žmones.
Pasiūlymą parengusi organizacija pabrėžia: kalbama ne apie kiekvieną mirtiną avariją, o apie atvejus, kai žūtis kyla dėl ypač šiurkštaus, sąmoningo saugumo taisyklių nepaisymo.
Ką siūloma laikyti „mirtinu eismo įvyku”
Naujoji kvalifikacija siektų atskirti nelaimingą atsitikimą ar neatidumą nuo sąmoningo, itin didelę riziką sukeliančio elgesio. Bausmės dydis priklausytų nuo papildomų sunkinančių aplinkybių: neblaivumo, didelio greičio viršijimo, vairavimo be teisių, pabėgimo iš įvykio vietos ar naudojimosi telefonu.
Projektas remiasi Prancūzijos praktika. Be laisvės atėmimo, jis numato privalomą teisės vairuoti atėmimą, galimą automobilio konfiskavimą (teismo nuožiūra) ir išplėstą draudiko regresą – galimybę iš kalto vairuotojo išieškoti visą išmokėtą sumą be atskiro civilinio proceso.
Kaip baudžiama šiandien
Šiuo metu pagrindinė kaimynų teisės norma mirtinoms avarijoms numato už žmogaus žūtį nuo šešių mėnesių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Neblaiviems vairuotojams viršutinė riba kyla iki dvidešimties metų. 2026 m. sausį įsigaliojęs atskiras straipsnis dar labiau sugriežtino atsakomybę už dalyvavimą nelegaliose lenktynėse ar šiurkštų taisyklių laužymą – iki dešimties metų.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Ar Lietuva turi panašų atskirą „mirtino eismo įvykio” nusikaltimą? Ne – bet mirtinos avarijos čia jau seniai vertinamos baudžiamąja tvarka. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, už eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žūva žmogus, gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Jei vairuotojas tuo metu buvo neblaivus, taikoma 6 dalis – nuo trejų iki dešimties metų.
Lietuvos sistema remiasi kitu principu. BK 281 taikomas tik neatsargiems veiksmams – jei automobilis panaudojamas tyčia, tai jau tyčinis nužudymas pagal kitą kodekso straipsnį. Papildomai už vairavimą neblaiviam numatytas privalomas teisės vairuoti atėmimas, o sunkiais atvejais – ir automobilio konfiskavimas; nuo 1,5 promilės girtumas savaime laikomas nusikalstama veika.
Sunku nepastebėti, kad kaimynų siūloma kryptis – atskirti šiurkštų, sąmoningą pavojų nuo atsitiktinės klaidos – Lietuvos teisėje iš dalies jau įtvirtinta per neatsargumo ir tyčios skirtumą bei neblaivumo kvalifikaciją. Bet atskiro, taip pavadinto nusikaltimo Lietuva neturi. Todėl tas pats mirtinos avarijos atvejis Lietuvoje ir kaimynystėje gali baigtis skirtingomis bausmėmis – priklausomai ne tik nuo pasekmių, bet ir nuo to, kaip įstatymas vertina vairuotojo elgesio sąmoningumą.
Kur link juda diskusija
Kol kas kalbama tik apie projektą, perduotą svarstymui – galutinio sprendimo nėra. Bet diskusija atspindi platesnę Europos tendenciją: vis dažniau atskiriama, ar žūtis kelyje kilo dėl klaidos, ar dėl sąmoningai prisiimtos rizikos. Kaip ši riba bus brėžiama, per artimiausius metus greičiausiai spręs ne viena šalis…
Reidasofficial.lt sutikrino galiojančias BK 281 straipsnio nuostatas su aktualia kodekso redakcija. Lietuvos vairuotojui esminė žinia nesikeičia: mirtina avarija čia – ne administracinis, o baudžiamasis klausimas, o neblaivumas ar bėgimas iš įvykio vietos bausmę tik didina.
