Kataloginis skaičius ant automobilio specifikacijų lapo ir realus skaičius bake po mėnesio kasdienio važinėjimo – dažnai du visiškai skirtingi pasauliai. Kiek tiksliai skiriasi, dabar galima pamatyti ne iš pavienių testų, o iš didžiulio, oficialaus duomenų masyvo.
65 tūkstančiai automobilių, vienas šaltinis
Europos Komisija renka realaus degalų sunaudojimo duomenis tiesiai iš automobilių – dažniausiai per periodines technines apžiūras ir vizitus servisuose. Vairuotojas gali atsisakyti pateikti šiuos duomenis, bet dauguma to nedaro. Taip susikaupė informacija apie beveik 65 tūkst. benzinu varomų automobilių, eksploatuojamų Europos keliuose.
Rezultatas: vidutinės realios sąnaudos visame masyve siekia 6,9 l/100 km. Bet vidurkis čia pasako mažai – skirtumas tarp taupiausio ir godžiausio modelio siekia beveik keturis kartus: nuo 4,4 iki net 17,4 l/100 km.
Taupiausi – Toyota ir jos giminaičiai
Pirmajame dešimtuke dominuoja viena markė. Penki iš dešimties taupiausių modelių – „Toyota”, o pridėjus technologiškai giminingą „Mazda 2 Hybrid” (naudoja „Toyota” hibridinę sistemą), japoniška technologija atsakinga už šešis iš dešimties geriausių rezultatų.
Taupiausias visame masyve – „Mazda 2 Hybrid” su 4,4 l/100 km. Antra vieta – „Toyota Yaris” (4,6 l/100 km), trečia – „Toyota Yaris Cross” (4,8 l/100 km). Ketvirtoje vietoje – „Honda Jazz” (4,9 l/100 km). Įdomu, kad net gerokai didesnė „Toyota RAV4″ šiame kontekste atrodo gerai – jos vidutinės sąnaudos, 6,2 l/100 km, žemesnės už bendrą visų automobilių vidurkį, nors tai visureigis, ne kompaktas.
Kita spektro pusė – dideli SUV ir sportiniai modeliai
Aukščiausią rezultatą pasiekė „Mercedes G klasė” – vidutiniškai 17,4 l/100 km realiomis sąlygomis. Antra pagal sąnaudas – „Mercedes GLS” (14,9 l/100 km). Toliau seka „Ford Mustang” (14,1 l/100 km), „Porsche 911″ (13,5 l/100 km), „Porsche 718″ (13,2 l/100 km), „Mercedes GLE” (13,1 l/100 km) ir „Mercedes-AMG GT” (12,9 l/100 km).
Ar tai reiškia, kad šie modeliai tiesiog blogai suprojektuoti? Ne visai – didžioji dalis jų priklauso arba masyvių visureigių, arba sportinių automobilių segmentui, kuriame degalų ekonomija niekada nebuvo pagrindinis prioritetas.
Kur WLTP labiausiai meluoja
Duomenys leidžia palyginti realias sąnaudas su oficialiomis WLTP vertėmis – ir čia atsiskleidžia dar vienas įdomus modelis. Taupiausiems „Toyota” ir „Mazda” hibridams realios sąnaudos vidutiniškai apie 15 proc. viršija WLTP deklaruotas vertes. Jie vis tiek lieka tarp ekonomiškiausių, bet kasdienėje eksploatacijoje suvartoja daugiau, nei žada homologacijos duomenys.
Dar didesnis atotrūkis – „Mercedes-AMG GT”: jo realios sąnaudos net 27 proc. viršija WLTP rezultatą. Sunku nepastebėti, kad tokį skirtumą greičiausiai lemia ne pati konstrukcija, o vairavimo stilius – sportinio automobilio savininkai retai vairuoja siekdami minimalaus degalų sunaudojimo.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjui
Skaičiai kalba aiškiau nei bet kokia brošiūra. Jei degalų kaina siekia apie 1,83 €/l (kaip šiuo metu Lietuvoje pagal LEA duomenis), skirtumas tarp 4,4 ir 6,9 l/100 km per 15 000 km per metus reiškia apie 686 € skirtumą kasmet – vien dėl to, koks modelis pasirinktas, o ne dėl vairavimo stiliaus.
Renkantis automobilį verta žiūrėti ne tik į katalogines specifikacijas, bet ir į tai, kokiam segmentui jis priklauso – kompaktiškas hibridas ir didelis visureigis niekada nesivaržys pagal tas pačias taisykles, kad ir ką rodytų popierius.
