Du vairuotojai gauna tokią pačią baudą už tą patį pažeidimą. Vienas – Lietuvoje, kitas – Vokietijoje. Suma vienoda, bet skausmas piniginei – visai kitoks. Būtent šį rodiklį – ne pačią baudos sumą, o tai, kiek tokių baudų telpa į vidutinį atlyginimą – išanalizavo Varšuvos įmonių instituto (Warsaw Enterprise Institute) tyrimas. Ir Lietuva jame išsiskyrė netikėtai.
Ne suma, o santykis su atlyginimu
Tyrimo autoriai pažvelgė, kiek baudų už vidutinį šalies atlyginimą gali „nusipirkti“ vairuotojas. Skaičiai atskleidžia tikrąją kainos naštą. Už vidutinį atlyginimą lietuvis gali padengti net 162 baudas už greičio viršijimą 20 km/h – palyginimui, lenkas tik 35, o vokietis – 75.
Panašus vaizdas ir su telefono naudojimu vairuojant: latvis už savo atlyginimą padengtų apie 74 tokias baudas, o lenkas – vos 15. Kitaip tariant, nominaliai panaši bauda vakariečiui ar baltui atsieina daug mažiau nei lenkui.
Kiek tos baudos kainuoja Lietuvoje iš tikrųjų
Bet ką konkrečiai moka Lietuvos vairuotojas? Pagal ANK 416 straipsnį, greičio viršijimas nuo 10 iki 20 km/h užtraukia 12–30 eurų baudą, o nuo 20 iki 30 km/h – jau 30–90 eurų. Naudojimasis telefonu rankomis vairuojant kainuoja 60–90 eurų (ANK 417 str.), tiek pat – ir važiavimas per raudoną šviesoforo signalą.
Šie skaičiai, sugretinti su 2026 m. Lietuvos vidutiniu atlyginimu (apie 2 312 eurų prieš mokesčius, arba maždaug 1 490 eurų į rankas), ir paaiškina, kodėl bauda čia santykinai „lengvesnė“ nei, tarkime, lenkui, kurio atlyginimas mažesnis.
Kodėl vien didesnės baudos problemos nesprendžia
Tyrimo išvada verčia susimąstyti: aukštesnės baudos savaime saugumo nepadidina. Autoriai pateikia iškalbingą pavyzdį – net griežčiausios bausmės girtiems vairuotojams, įskaitant realią laisvės atėmimo ar automobilio konfiskavimo grėsmę, statistikos nemažina. Kaimyninėje Lenkijoje 2025 m. sulaikyta per 95 tūkst. neblaivių vairuotojų – 3,18 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Redakcijos vertinimu, tai svarbi pamoka ir Lietuvai: nuolatinis baudų kėlimas be švietimo, infrastruktūros ir realios kontrolės greičiausiai duotų tą patį rezultatą – didesnius skaičius kvituose, bet ne mažiau pažeidimų keliuose.
Ką iš to turėtų pasiimti Lietuvos vairuotojas
Skaičiai kalba aiškiai: net jei bauda atrodo santykinai nedidelė, pažeidimų kaštai – laikas, taškai, draudimo brangimas – susumuojami greitai. Baudos dydis piniginei gal ir nėra lemtingas, bet saugumas kelyje priklauso ne nuo to, kiek baudų telpa į atlyginimą, o nuo to, kiek jų iš viso pavyksta nesurinkti.
