Rugsėjo 3 dieną Lenkijoje įsigaliojo naujos taisyklės pradedantiesiems vairuotojams – nulinė alkoholio riba, baudos taškų sistema ir privalomi mokamieji kursai už vieną rimtesnį pažeidimą. Lenkijos vairuotojai skundžiasi, kad taisyklės per griežtos. Bet ar jos griežtesnės už tas, kurios jau seniai galioja Lietuvoje?
Atsakymas nustebins: pradedantiesiems vairuotojams Lietuvoje taikomos taisyklės ne tik panašios, bet kai kuriais atvejais net griežtesnės.
Ką pakeitė Lenkija
Naujosios taisyklės galioja visiems, gavusiems teises po 2026 m. rugsėjo 3 d. Dvejų metų bandomuoju laikotarpiu įvestas 0,0 promilės alkoholio limitas, o baudos taškų sistemoje nustatytas naujas 12 taškų per dvejus metus limitas – jį viršijus, tenka lankyti mokamą kursą. Vieno pažeidimo, pavyzdžiui, važiavimo per raudoną šviesoforo signalą (15 taškų), pakanka limitui viršyti. Antras rimtas pažeidimas pratęsia bandomąjį laikotarpį dar dvejiems metams.
Jauni vairuotojai Lenkijoje šią sistemą vadina paslėptu mokesčiu ir svarsto tiesiog „palaukti”, kol bandomasis laikotarpis pasibaigs, prieš pradedant aktyviai vairuoti.
Kuo skiriasi Lietuvos sistema
Lietuvoje baudos taškų sistemos apskritai nėra – nei senosios, nei naujosios. Bet tai nereiškia švelnesnio požiūrio. Pagal ANK 421 straipsnio 4 dalį, pradedantysis vairuotojas, vairuojantis būdamas neblaivus nuo 0 iki 0,4 promilės, jau laikomas pažeidėju – bauda 230–300 eurų. Kitaip tariant, bet koks aptinkamas alkoholio kiekis kraujyje jau užtraukia atsakomybę, panašiai kaip Lenkijos naujoji 0,0 promilės riba, tik kitu teisiniu mechanizmu.
Greičio apribojimai irgi griežtesni nei įprasta: pagal KET 134 punktą, pradedantieji vairuotojai automagistralėse ir greitkeliuose negali viršyti 90 km/h, kituose keliuose – 70 km/h. Tai reikšmingai mažiau nei bendra 130 km/h riba vasarą.
Lietuvos atitikmuo Lenkijos kursams
Lenkijoje pažeidus limitą – kursas už 500 zlotų (apie 115 eurų). Lietuvoje mechanizmas kitoks, bet ne švelnesnis: pradedantysis vairuotojas, per 2 metus padaręs tam tikrus KET pažeidimus (pvz., lengvą neblaivumo laipsnį nuo 0,2 iki 0,4 promilės) arba sukėlęs eismo įvykį su sveikatos sutrikdymu, privalo per metus baigti papildomą vairuotojų mokymą.
Ir čia slypi esminis skirtumas Lietuvos nenaudai palyginus su Lenkija: jei mokymas per nustatytą laiką nebaigiamas, vairuotojas praranda teisę vairuoti visiškai ir pažymėjimas nekeičiamas į nuolat galiojantį. Teisę susigrąžinti galima tik iš naujo išlaikius ir teorijos, ir praktikos egzaminus – procesas prasideda nuo nulio. Lenkijoje net ir viršijus taškų limitą, pakanka baigti kursą, o teisės neprarandamos automatiškai.
O jei nuspręstumėte „palaukti”
Lenkijos jaunieji vairuotojai svarsto strategiją „gauti teises ir dvejus metus nevairuoti”, kad bandomasis laikotarpis praeitų be pasekmių. Sunku nepastebėti, kad tai blogas planas bet kurioje šalyje: po dvejų metų nevairavimo įgūdžiai nusidėvi iki beveik nulio, o toks vairuotojas kelyje tampa didesne rizika nei ką tik egzaminą išlaikęs, bet aktyviai besimokantis pradedantysis.
Lietuvoje toks „laukimo” planas neveiktų dar ir dėl vieno techninio niuanso: pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas galioja tik 3 metus, o „klevo lapo” ženklo naudojimas privalomas pirmuosius 2 metus nepriklausomai nuo to, kiek realiai vairuojate. Apribojimai galioja pagal laiką nuo pažymėjimo išdavimo, ne pagal nuvažiuotus kilometrus.
