Vokietijoje sustabdytas ar nuotraukoje užfiksuotas vairuotojas gali pamatyti ne tik savo automobilio numerį, bet ir savo veidą – aiškiai, iš priekio. Tai ne atsitiktinumas ir ne prastesnė kameros kokybė. Už to slypi teisinis principas, kurio, pavyzdžiui, Nyderlandai visai neturi – o Lietuvos sistema, kaip paaiškės, kur kas artimesnė būtent vokiškajam modeliui.
Kodėl Vokietijoje fotografuojamas veidas
Vokietijoje galioja principas, vadinamas Fahrerhaftung – atsakomybę už greičio viršijimą turi nešti ne automobilio savininkas automatiškai, o asmuo, kuris tuo metu realiai sėdėjo prie vairo. Vien numerio nuotraukos tam neužtenka, todėl daugelis Vokietijos greičio matuoklių fotografuoja vairuotoją iš priekio – nuotrauka tampa įrodymu, kas konkrečiai pažeidė taisykles.
Nyderlanduose sistema visiškai kitokia. Ten pagal Wet Mulder įstatymą už daugumą lengvesnių pažeidimų baudą gauna transporto priemonės savininkas – nepriklausomai nuo to, kas realiai vairavo. Jei automobiliu naudojosi kitas asmuo, savininkas turi pats išsiaiškinti santykius ir prireikus susigrąžinti sumą iš tikrojo pažeidėjo.
O kaip veikia Lietuvos sistema
Lietuvoje pirminis pranešimas apie greičio viršijimą taip pat keliauja transporto priemonės savininkui – tačiau tuo panašumas su Nyderlandais ir baigiasi. Jei tuo metu vairavo ne savininkas, jis privalo nurodyti tikrąjį vairuotoją. Piktybiškai to nepadarius, savininkui gresia atskira administracinė atsakomybė – bauda nuo 600 iki 900 eurų, nepriklausomai nuo pačios greičio viršijimo baudos.
Be to, dalis Lietuvoje naudojamų greičio matuoklių (pavyzdžiui, „Poliscan FM1“ tipo lazeriniai prietaisai) taip pat fotografuoja automobilį iš priekio, todėl nuotraukoje dažnai matomas ir pats vairuotojas – panašiai kaip Vokietijoje. Kitaip tariant, Lietuvos modelis funkciškai artimesnis vokiškajam „surask tikrąjį vairuotoją“ principui nei olandiškajam „moka savininkas, ir taškas“.
Terminas, per kurį galima nubausti
Yra dar vienas kontrastas, apie kurį verta žinoti keliaujantiems po Vokietiją. Iki šios vasaros Vokietijoje daugumai eismo pažeidimų, tarp jų ir greičio viršijimui, galiojo trijų mėnesių senaties terminas – jei per tą laiką nepavykdavo nustatyti vairuotojo, byla senaties pagrindu tiesiog nutrūkdavo. Nuo 2026 m. liepos 1 d. šis terminas Vokietijoje padvigubintas iki šešių mėnesių, o formalūs procedūriniai veiksmai (pavyzdžiui, oficialus tyrimo pradėjimas) senatį nutraukia ir skaičiavimas pradedamas iš naujo.
Lietuvoje senaties terminas administraciniams nusižengimams gerokai ilgesnis – bauda gali būti paskirta per dvejus metus nuo pažeidimo. Tad senos „palaukiu tris mėnesius ir viskas išnyks“ istorijos, kadaise pasakojamos apie Vokietiją, dabar neveikia nė ten, o Lietuvoje – neveikė ir anksčiau.
Praktinė išvada vairuotojams, keliaujantiems po užsienį: nesvarbu, ar gavote laišką iš Lietuvos, Vokietijos ar kitos ES šalies – šalių registrai tarpusavyje susieti, o ignoruoti pranešimą tikintis, kad problema pati išnyks, šiandien pavojinga bet kurioje iš jų.
