Galinio vaizdo kameros, parkavimo jutikliai ir automatinio stabdymo sistemos tapo įprasta naujesnių automobilių įranga, tačiau stovėjimo aikštelėse incidentų vis dar netrūksta. Draudikų duomenys rodo, kad reikšminga dalis transporto žalų Lietuvoje registruojama būtent manevruojant nedideliu greičiu.
Modernios technologijos gali gerokai sumažinti susidūrimo tikimybę, tačiau jos nepakeičia vairuotojo dėmesio. Be to, Lietuvoje egzistuoja dar viena problema – šalies automobilių parkas išlieka vienas senesnių, todėl daugelis transporto priemonių pažangių saugos sistemų apskritai neturi.
Automatinis stabdymas gali padėti išvengti susidūrimo
Vokietijoje atlikta draudimo žalų analizė rodo, kad į standartinę automobilio įrangą įtraukta automatinio stabdymo važiuojant atbulomis sistema gali padėti išvengti iki dviejų trečdalių tokio pobūdžio susidūrimų.
Tokios sistemos jutikliais ar kameromis stebi automobilio galinėje dalyje esančią erdvę. Aptikus kliūtį ir vairuotojui laiku nesureagavus, automobilis gali automatiškai pradėti stabdyti.
Vis dėlto Lietuvos situaciją tiesiogiai lyginti su naujesnių automobilių parku pasižyminčiomis Vakarų Europos valstybėmis sudėtinga. Mūsų šalies keliuose vis dar važinėja daug transporto priemonių, pagamintų gerokai anksčiau, nei tokios sistemos pradėtos plačiai diegti.
BTA duomenys atskleidžia lėtą automobilių parko atsinaujinimą
Dešimties metų BTA duomenys rodo, kad draudžiamų automobilių vidutinis amžius beveik nepakito. 2015 metais jis siekė 14,7 metų, o 2025 metais – 14,9 metų.
Nors naujesnių automobilių daugėja, seniausių transporto priemonių dalis taip pat išlieka labai didelė:
- 1–5 metų automobilių dalis padidėjo nuo 8,7 proc. 2015 metais iki 16,6 proc. 2025 metais;
- 16 metų ir senesnių transporto priemonių dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 45 iki 46,8 proc.;
- draudžiamų automobilių vidutinis amžius per dešimtmetį faktiškai nepasikeitė.
„Šie duomenys rodo, kad automobilių parkas atsinaujina netolygiai. Naujesnių transporto priemonių daugėja, tačiau didelę jo dalį vis dar sudaro senesni automobiliai, kuriuose modernių saugos sistemų dažnai nėra. Dėl to jų poveikį bendroje Lietuvos žalų statistikoje pamatyti kur kas sudėtingiau“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Lietuvos automobilių vidutinis amžius – beveik 17 metų
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruotų M1 kategorijos lengvųjų automobilių vidutinis amžius siekė 16,8 metų. Tarp 2025 metais techninei apžiūrai pristatytų tos pačios kategorijos transporto priemonių vidutinis amžius buvo 15,2 metų, skaičiuoja Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija.
Šie skaičiai padeda suprasti, kodėl modernių vairuotojo pagalbos sistemų poveikis Lietuvoje dar nėra toks ryškus. Automobilyje, pagamintame prieš 15–20 metų, galinio vaizdo kamera ar automatinis stabdymas važiuojant atbulomis dažniausiai nebuvo standartinė įranga.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovo spaudai Renaldo Gabarto teigimu, naujos kartos transporto priemonėse gali veikti iki 20 skirtingų saugos ir komforto sistemų.
Jos gali:
- stebėti akląsias zonas;
- padėti išlaikyti automobilį eismo juostoje;
- atpažinti kliūtis;
- atpažinti kai kuriuos kelio ženklus;
- įspėti apie galimą susidūrimą;
- tam tikromis aplinkybėmis automatiškai stabdyti automobilį.
„Dabar jau beveik visi automobilių gamintojai siūlo pagalbines vairavimo sistemas. Maždaug ketvirtadalyje visų naujų automobilių įmontuota viena ar kelios pagalbinės vairavimo sistemos, tačiau likusi dalis turi tik pagal įstatymus privalomas pagalbines vairavimo priemones. Tais atvejais, kai transporto parkas itin senas, daugelis automobilių neturi net pačių elementariausių saugos sistemų“, – sako R. Gabartas.
Naujesnis automobilis – ne tik mažesnė tarša
Diskusijose apie Lietuvos automobilių parko atnaujinimą dažniausiai kalbama apie taršą, degalų sąnaudas ir elektromobilių plėtrą. Tačiau transporto priemonės amžius svarbus ir eismo saugumo požiūriu.
R. Gabarto teigimu, valstybės priemonės, skatinančios gyventojus rinktis naujesnius automobilius, turėtų būti grindžiamos ne tik taršos mažinimu, bet ir eismo saugumo tikslais.
Naujesniuose automobiliuose aktyviosios ir pasyviosios saugos sistemos vis dažniau yra standartinės įrangos dalis. Todėl automobilių parko atnaujinimas ilgainiui reikštų, kad šiomis technologijomis galėtų naudotis didesnė Lietuvos vairuotojų dalis.
Vien žvilgsnio į galinio vaizdo kamerą neužtenka
Moderni įranga turi ir kitą pusę – vairuotojas gali pernelyg ja pasitikėti. Galinio vaizdo kamera ekrane parodo nemažą erdvę už automobilio, tačiau ji nebūtinai leidžia pastebėti visas kliūtis.
Prieš pradedant manevrą rekomenduojama patikrinti, ar šalia automobilio nėra:
- pėsčiųjų ir vaikų;
- dviratininkų ar paspirtukų vairuotojų;
- gyvūnų;
- žemų stulpelių ir atitvarų;
- pirkinių vežimėlių;
- kitų iš vairuotojo vietos sunkiai pastebimų objektų.
„Prieš pradedant judėti svarbu įvertinti erdvę aplink automobilį ir nepasikliauti vien kamera – naudotis veidrodėliais, žiūrėti pro langus. Stebėti reikia ne tik automobilio galą, bet ir šonus bei priekinius kampus, nes sukant priekinė dalis pasislenka į šalį“, – aiškina A. Žiukelis.
Pasak eksperto, ilgesnių transporto priemonių galiniai ratai posūkyje juda arčiau vidinio krašto, o automobilio priekis labiau išsikiša į išorę. Mažesnės transporto priemonės yra manevringesnės, tačiau dėl savo dydžio gali lengviau patekti į kitų vairuotojų akląsias zonas.
Purvas, sniegas ir ledas gali sutrikdyti sistemų darbą
Parkavimo technologijų efektyvumui įtakos turi ir jų techninė būklė. Lietuvos klimato sąlygomis tai ypač aktualu rudenį ir žiemą.
Purvas ar kelio nešvarumai gali uždengti galinio vaizdo kamerą ir pabloginti matomumą. Žiemą jutiklius gali padengti sniegas ar ledas. Tokiais atvejais sistema gali veikti prasčiau, pateikti netikslią informaciją arba vairuotoją perspėti apie sutrikimą.
„Elektroniniai pagalbininkai suteikia papildomos informacijos, tačiau sprendimo už vairuotoją nepriima. Pavojingiausia, kai žmogus ima manyti, kad automobilis viską pastebės ir prireikus sustos pats. Net turint modernias sistemas atsakomybė stebėti aplinką ir saugiai manevruoti lieka vairuotojui“, – pabrėžia A. Žiukelis.
Maždaug pusė transporto žalų susijusios su manevravimu aikštelėse
Stovėjimo aikštelėse automobiliai paprastai juda nedideliu greičiu, todėl tokie incidentai retai atrodo dramatiški. Vis dėlto jų skaičius yra reikšmingas.
„Maždaug pusė visų registruojamų transporto žalų yra susijusios su manevravimu įvairiose stovėjimo aikštelėse. Jose greitis dažniausiai būna nedidelis, tačiau susidūrimui pakanka trumpam nukreipto dėmesio, netiksliai įvertintų automobilio gabaritų ar nesilaikyto atstumo“, – sako A. Žiukelis.
Net nedideliu greičiu kliudžius kitą automobilį gali būti apgadintas buferis, žibintas, sparnas, dažų sluoksnis ar patys parkavimo jutikliai. Modernesniuose automobiliuose buferiuose taip pat montuojami radarai ir kita elektronika, todėl iš pirmo žvilgsnio nedidelio apgadinimo remontas gali būti sudėtingesnis.
Prieš išvažiuojant verta automobilį apeiti
Grįžus prie stovėjimo aikštelėje palikto automobilio verta trumpai apžiūrėti aplinką. Kol vairuotojo nebuvo, šalia galėjo atsirasti pirkinių vežimėlis, dviratis, paspirtukas ar kita kliūtis.
Ypač atsargiai reikėtų išvažiuoti iš vietos, kai matomumą į šonus užstoja greta stovinčios didesnės transporto priemonės. Tokiu atveju saugiausia judėti labai lėtai ir būti pasiruošus iš karto sustoti.
Parkavimo jutiklių signalas ar kameros vaizdas turėtų būti vertinami kaip papildoma pagalba, o ne vairuotojo akių pakaitalas.
„Net ir nedidelis incidentas gali lemti neplanuotas remonto išlaidas. Draudimas nepadės išvengti paties įvykio, tačiau tinkamai parinkta draudimo apsauga palengvins finansinę naštą“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Technologijos padeda, tačiau paskutinis sprendimas lieka vairuotojui
Automobilių saugos technologijos per pastaruosius metus smarkiai pažengė į priekį. Kameros, ultragarsiniai jutikliai, radarai ir automatinio stabdymo sistemos gali pastebėti tai, ko vairuotojas nepamatė, bei tam tikrais atvejais padėti išvengti susidūrimo.
Tačiau Lietuvos automobilių parko amžius reiškia, kad šiomis galimybėmis naudojasi dar ne visi vairuotojai. O net ir moderniausios sistemos nepanaikina būtinybės pačiam stebėti aplinką.
Ar pasitikite automobilio parkavimo jutikliais ir galinio vaizdo kamera, ar manevruodami visada papildomai tikrinate aplinką? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
