Šiuolaikiniuose automobiliuose montuojama vis daugiau aktyviosios saugos ir vairuotojo pagalbos sistemų. Tačiau apklausa rodo, kad ne visos ADAS technologijos vairuotojams atrodo vienodai naudingos. Išsiaiškinkime, kurias funkcijas jie vertina labiausiai ir ką tai gali reikšti Lietuvos automobilių vairuotojams.
Kuri automobilio saugumo sistema įvertinta geriausiai?
Apklausoje, kurią atliko draudimo bendrovė „Renaissance Insurance“, dalyvavo daugiau kaip 1 000 vairuotojų iš didžiųjų Rusijos miestų. Tyrimo dalyvių buvo klausiama, kurios šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos aktyviosios saugos sistemos jiems atrodo naudingiausios kasdienėje praktikoje.
Dažniausiai vairuotojai išskyrė aklosios zonos kontrolę. Šią funkciją naudinga laikė 52 proc. apklaustųjų. Ji įspėja vairuotoją apie šalia automobilio ar galinio statramsčio zonoje esantį kitą automobilį, kurio gali nesimatyti per šoninius veidrodėlius.
Antroje vietoje atsidūrė 360 laipsnių kameros. Jas pasirinko 43 proc. respondentų. Dar 37 proc. vairuotojų kaip naudingą funkciją įvardijo parkavimo pagalbą.
- 52 proc. vairuotojų pasirinko aklosios zonos kontrolę;
- 43 proc. palankiausiai įvertino 360 laipsnių kameras;
- 37 proc. išskyrė parkavimo pagalbą;
- 48 proc. baiminasi, kad elektroniniai asistentai gali sukurti pernelyg didelį pasitikėjimą savimi.
Vairuotojai labiau pasitiki sistemomis, kurios padeda matyti
Apklausos rezultatai atskleidė įdomią tendenciją. Vairuotojai geriau vertina technologijas, kurios praplečia matymo lauką arba įspėja apie galimą pavojų, tačiau mažiau pasitiki funkcijomis, kurios tiesiogiai įsikiša į automobilio valdymą.
Aklosios zonos stebėjimas ir 360 laipsnių kameros paprastai neperima automobilio kontrolės. Jos tik pateikia vaizdinį arba garsinį įspėjimą. Galutinį sprendimą dėl manevro priima pats vairuotojas.
Automatinis avarinis stabdymas, aktyvus eismo juostos palaikymas ar adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema gali veikti kitaip. Tokios technologijos tam tikromis aplinkybėmis gali sumažinti greitį, pakoreguoti vairavimo trajektoriją arba sustabdyti automobilį.
Saugos ekspertai dažnai pabrėžia, kad vairuotojo pagalbos sistemos turėtų būti vertinamos kaip papildoma apsauga, o ne kaip savarankiškas vairuotojas. Net ir įjungus visas funkcijas, būtina stebėti kelią, eismą, kelio ženklus ir oro sąlygas.
Beveik pusė vairuotojų baiminasi pernelyg didelio pasitikėjimo technologijomis
48 proc. apklausos dalyvių teigė, kad elektroniniai asistentai gali sukurti klaidingą kontrolės jausmą. Tokiu atveju vairuotojas gali mažiau dėmesio skirti keliui, vėliau pastebėti pavojų arba per daug pasikliauti automobilio reakcija.
Ši rizika aktuali ir Lietuvoje. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje vairuotojams dažnai tenka reaguoti į netikėtai į važiuojamąją dalį išėjusius pėsčiuosius, paspirtukininkus, dviratininkus ir staigiai persirikiuojančius automobilius. Elektroninė sistema gali padėti, tačiau jos veikimą riboja kameros, radarai, kelio danga, rūkas, sniegas ir nešvarumai.
„Vairuotojo pagalbos sistemos gali sumažinti klaidos pasekmes, tačiau jos nepanaikina pareigos vairuoti atsakingai ir kontroliuoti automobilį“, – toks principas svarbus vertinant bet kurią ADAS funkciją.
Apklausa neįrodo, kad vairuotojo pagalbos sistemos mažina ar didina avarijų skaičių. Joje vertinamas žmonių požiūris, o ne realus eismo įvykių skaičius, kai sistemos buvo įjungtos arba išjungtos. Be to, tyrime atskirai nebuvo nurodyta, kiek vairuotojų išjungia automatinį avarinį stabdymą, eismo juostos kontrolę ar kitas konkrečias funkcijas.
Kodėl kai kurie vairuotojai išjungia ADAS sistemas?
57 proc. respondentų nurodė, kad aktyviosios saugos sistemos jiems nėra įprastos arba kad jie stengiasi jas išjungti. Tam įtakos gali turėti dažni garsiniai signalai, netikėti vairo koregavimai, klaidingi įspėjimai ir nepakankamas paaiškinimas, kaip konkreti sistema veikia.
Lietuvoje tai ypač svarbu perkant naudotą automobilį. Pirkėjas turėtų patikrinti ne tik tai, ar automobilis turi aklosios zonos kontrolę, automatinius žibintus ar eismo juostos palaikymą, bet ir ar šios sistemos tinkamai veikia.
- Patikrinkite, ar prietaisų skydelyje nėra aktyviųjų saugos sistemų klaidų.
- Įsitikinkite, kad priekinė kamera ir radarai nėra pažeisti.
- Patikrinkite, ar po eismo įvykio buvo tinkamai sukalibruoti jutikliai.
- Išbandykite sistemų veikimą saugioje vietoje ir perskaitykite automobilio naudojimo instrukciją.
- Nevertinkite sistemos vien pagal tai, kaip dažnai ji įspėja – svarbu suprasti, ką konkretus signalas reiškia.
Apklausa atlikta ne Lietuvoje
This survey was conducted among motorists in large Russian cities. This information does not directly represent the views of drivers in Lithuania. Lithuanian regulations, road conditions and vehicle equipment may differ.
Europos Sąjungoje automobilių gamintojams taikomi bendri transporto priemonių saugos reikalavimai, tačiau konkreti įrangos komplektacija priklauso nuo modelio, pagaminimo metų ir pasirinktos versijos. Todėl prieš perkant automobilį svarbu patikrinti jo faktinę įrangą, o ne remtis vien reklaminiais modelio aprašymais.
Kuri sistema naudingiausia Lietuvos vairuotojui?
Kasdienėse Lietuvos eismo sąlygose aklosios zonos kontrolė gali būti ypač naudinga persirikiuojant intensyviame eisme. 360 laipsnių kameros padeda parkuojantis ankštose Vilniaus, Kauno ar kitų miestų aikštelėse, tačiau jos nepakeičia vairuotojo apžvalgos ir atsargumo.
Geriausia saugos sistema yra ta, kuri padeda vairuotojui priimti sprendimą, bet neleidžia jam pamiršti atsakomybės. Renkantis automobilį verta vertinti ne funkcijų skaičių, o jų veikimo patikimumą, aiškumą ir realią naudą kasdienėse kelionėse.
Which driver-assistance system do you find most useful in everyday driving? Share your opinion in the comments.
