Šaltas rytas, variklis dar nešiltas – ir prietaisų skydelyje staiga sušvinta padangų slėgio įspėjimas. Pirma mintis dažniausiai ta pati: prakiurau. Bet nuvažiavus iki artimiausios degalinės ir patikrinus slėgį paaiškėja, kad viskas beveik normoje – tiesiog šiek tiek žemiau nei prieš savaitę. Jokio vinies, jokio pažeidimo.
Ir tai ne išimtis – taip nutinka tūkstančiams vairuotojų kiekvieną rudenį. Pirmieji rytai su šalna ant priekinio stiklo jau prasidėjo, o kartu su jais grįžta ir šie netikėti pranešimai skydelyje.
Kodėl slėgis krenta be jokio prakiurimo
Oras padangos viduje elgiasi kaip ir bet kuris kitas dujų tūris – atvėsęs jis susitraukia, o slėgis sumažėja. Būtent todėl rudenį, kai skirtumas tarp šiltos dienos ir šaltos nakties tampa ryškesnis, rodmenys gali netikėtai iškristi už rekomenduojamų ribų. Jokios problemos su pačia padanga tai nebūtinai reiškia.
Pagal „Michelin” rekomendacijas, slėgį reikia tikrinti tik ant šaltų padangų – tai yra prieš ilgesnę kelionę arba po to, kai automobilis kurį laiką stovėjo. Važiuojant padanga įkaista, slėgis pakyla, todėl matavimas iškart po kelionės gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad viskas tvarkoje. Orientuotis reikia į gamintojo rekomenduojamas reikšmes, kurios paprastai nurodytos ant durų rėmo arba degalų bako dangtelio, o ne į maksimalų slėgį, atspausdintą ant pačios padangos šono.
Bet ar tikrai verta gaišti laiką dėl kelių šimtųjų dalių baro? Taip – nes teisingas slėgis lemia kur kas daugiau nei patogumą.
Kodėl tai svarbu ne tik ekonomiškumui
Nepripūsta padanga stipriau deformuojasi, labiau įkaista ir padidina riedėjimo pasipriešinimą. Tai gali padidinti degalų arba elektros suvartojimą elektromobiliuose, pabloginti valdomumą ir paspartinti protektoriaus šoninių zonų dėvėjimąsi. Per didelis slėgis taip pat nėra gerai – jis sumažina sąlyčio su keliu plotą ir gali sukelti netolygų centrinės protektoriaus dalies dėvėjimąsi.
Kas bent kartą žiemą važiavo su nepakankamai pripūstomis padangomis stačiu keliu – tas žino, kaip greitai automobilis „plaukioja” posūkiuose. Kai kurie dalykai veikia neblogai, kol nustoja veikti tinkamai. Ir tada tai pajuntama ne tik sąskaitoje už degalus, bet ir stabdymo kelyje.
Tikrinti reikia visus ratus – ir atsarginį
Dažna klaida – tikrinamas tik tas ratas, apie kurį įspėja elektroninė sistema, nors slėgis gali būti nukritęs ir kituose. „Michelin” pataria tikrinti visus keturis ratus reguliariai, ne tik tada, kai apie tai primena skydelis. Jei automobilis turi pilno dydžio atsarginį ratą, jo slėgį taip pat verta kontroliuoti – apie jį dažniausiai prisimenama tik tuomet, kai jau per vėlu.
Patikra turėtų vykti reguliariai, o ne vien prieš ilgą kelionę ar kai pastebimas staigus temperatūros pokytis. Penkios minutės su patikimu manometru – kaina, kurios neverta lyginti su nauju padangos remontu ar avarine situacija keliu.
Kada vien pripūtimo nebeužtenka
Jei vienas ratas slėgį praranda gerokai greičiau nei kiti, paprasto pripūtimo jau nebepakanka. Priežastis gali būti prakiurimas, pažeistas ventilis, nesandarumas prie ratlankio arba pačios padangos defektas. Nuolatinis slėgio atstatymas neieškant priežasties tik atideda remontą ir gali baigtis pavojingu oro nutekėjimu jau važiuojant.
Lietuvoje, kur rudens naktys jau dabar krenta gerokai žemiau nei dieną, o žieminių padangų keitimo sezonas prasideda lygiai tuo pačiu metu, verta šią patikrą įtraukti į tą patį vizitą į servisą. Tada nereikės atskirai spėlioti, kodėl skydelyje vėl užsidegė ta pati lemputė.
