Vairo virpėjimas dažniausiai neatsiranda iš niekur – jis būna arba lengvas ir vos juntamas, arba staiga pavirsta ryškia vibracija, kurios nepavyksta nepastebėti. Pirmasis instinktas – kaltinti ratus. Tačiau priežasčių sąrašas kur kas ilgesnis, o svarbiausią užuominą dažnai duoda ne pats virpėjimas, o momentas, kada jis pasireiškia.
Vibracija didėjant greičiui. Jei ramioje kelionėje viskas gerai, o virpėjimas atsiranda tik įsibėgėjus, pirmiausia tikrinami ratai. Dažniausia priežastis – netinkamas balansavimas, tačiau ne vienintelė. Vibraciją gali sukelti ir netinkamai pritvirtintas ratas, ypač jei jo tvirtinimo vietoje susikaupė rūdžių ar purvo – vien pakartotinis balansavimas tokiu atveju problemos neišspręs. Svarbu ir padangų slėgis: jį reikia matuoti ant šaltų padangų ir palyginti su gamintojo nurodyta verte.
Lėtoje kelionėje pastebimas ritmiškas vairo krypavimas į šonus dažniausiai rodo deformuotą ratlankį arba padangą. Po ilgesnio stovėjimo padanga kartais laikinai suplokštėja – tai praeina pravažiavus tam tikrą atstumą. Žiemą panašų efektą sukelia ratlankio viduje susikaupęs sniegas ar ledas. O jei ant padangos matote išsipūtimą, aiškią deformaciją ar atidengtus vidinius sluoksnius – važiuoti toliau nebeverta, tokią padangą turi įvertinti specialistas.
Vairas dreba stabdant arba spaudžiant greitį. Jei krapštymas stiprėja spaudžiant greitį ir aiškiai silpsta atleidus – verta patikrinti pusašius ir šarnyrus. Būtent šios detalės perduoda variklio jėgą ratams, todėl jų susidėvėjimas dažniausiai išryškėja pagreičio metu. Visai kitaip atrodo drebėjimas stabdant – tuomet dėmesį reikia kreipti į stabdžių diskus ir apkabas. Beje, pedalo pulsavimą stabdant staigiai ant slidžios dangos ne visada verta laikyti gedimu – taip veikia ABS sistema.
Barbenimas ant nelygumų, automobilio traukimas į šoną ir prastesnė reakcija į vairo posūkius – signalas tikrinti pakabą ir vairavimo mazgą. Susidėvėję įvorės, kaiščiai, vairo trauklių galiukai ar guoliai gali turėti liuftų, kurie bloga prasme keičia automobilio valdymą. Geometriją verta reguliuoti tik patikrinus šias detales – pati reguliacija susidėvėjusių dalių neišgydys. Vertėtų atsiminti ir tai, kad automobilis gali šiek tiek keisti trajektoriją nuožulnioje ar giliai išvažinėtoje kelio dangoje, todėl traukimą į šoną geriausia vertinti lygioje atkarpoje.
Kodėl automobiliui apskritai stovint, varikliui dirbant tuščiąja eiga, vairas vis tiek gali virpėti? Tuomet priežasčių ieškome jau ne ratuose. Vibraciją gali sukelti variklio ar pavarų dėžės pagalvės, kurios atsakingos už virpesių slopinimą. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į netolygų variklio darbą bei jo priedus. Jei virpėjimo intensyvumas kinta kartu su apsukomis arba įjungus oro kondicionierių – tai padeda susiaurinti paieškos lauką, nes kondicionierius papildomai apkrauna variklį ir gali išryškinti anksčiau sunkiai pastebimus trūkumus.
Krapštymas, atsirandantis sukant vairą stovint vietoje, dažniausiai rodo vairo stiprintuvo problemą. Senesniuose automobiliuose tikrinamas skystis ir siurblys, naujesniuose – elektriniai komponentai. Vairo ilgai nelaikykite iki galo pasuktoje padėtyje – tai be reikalo apkrauna visą sistemą. O jei vibracija staiga tampa labai stipri ir kartu prarandate pasitikėjimą valdymu – geriausia sustoti saugioje vietoje. Ypatingą atsargumą verta rodyti po stipraus smūgio į duobę ar bordiūrą, ypač jei automobilis iškart pradeda elgtis kitaip.
