Degalinėje, prieš pripildydamas baką, vienas vairuotojas dirstelėjo į padangas – jos atrodė tvarkingos, tad apie padangų slėgį net nepagalvojo. Po savaitės, servise, mechanikas parodė manometro rodmenį: slėgis buvo gerokai žemesnis, nei turėtų būti pagal gamintojo lipduką ant durelių statramsčio. Akimis padangos atrodė lygiai taip pat, kaip ir mėnesį anksčiau.
Ir tai ne išimtis — taip nutinka tūkstančiams vairuotojų kiekvieną savaitę, ypač kai naktys jau vėsios, o dienos dar atrodo šiltos.
Kodėl rudenį slėgis krenta be jokios priežasties
Fizika čia paprasta, bet dažnai pamirštama: atvėsus orui, dujos padangos viduje susitraukia, todėl slėgis krenta savaime – be jokio pradūrimo ar matomo pažeidimo. Kiekvienam 10 laipsnių temperatūros kritimui slėgis gali sumažėti maždaug 0,07–0,14 baro. Servisų meistrai pastebi, kad būtent rudenį patikrų daugėja – vairuotojai pajunta, jog kažkas negerai, bet retai supranta, kad priežastis paprasčiausiai termometre.
Bet ar tikrai verta dėl kelių dešimtųjų baro dalies keltis anksčiau ir sukti į degalinę?
Gal ir smulkmena. Kol negauni sąskaitos už padangas, nusidėvėjusias trečdaliu greičiau, nei turėjo.
Ką tai reiškia degalų sąnaudoms
Keli nepriklausomi degalų sąnaudų bandymai rodo panašų vaizdą: kai slėgis nukrenta maždaug penktadaliu žemiau rekomenduojamo, sąnaudos gali išaugti 3–5 proc., o esant didesniam nuokrypiui – iki 10 proc. Variklis tiesiog priverstas dirbti sunkiau, nes padidėja pasipriešinimas riedėjimui. Kas bent kartą stovėjo degalinėje ir žiūrėjo, kaip skaitliukas suka litrus, žino, kad kiekvienas procentas čia jaučiasi kišenėje.
Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja.
Stabdymo kelias – kur klaida tampa pavojinga
Sąnaudos – tai pinigai. Bet nepakankamas slėgis paliečia ir kitą sritį, kur kaina matuojama ne eurais. Sumažėjęs sąlytis su kelio danga ilgina stabdymo kelią iki 10 proc., o šlapiu ar slidžiu paviršiumi skirtumas jaučiamas dar aiškiau. Tuo pačiu metu padanga labiau deformuojasi ir kaista, todėl ilgesnėje kelionėje ar dideliu greičiu padidėja perkaitimo bei šoninės sienelės pažeidimo rizika.
Nuo 2014 m. visose naujose ES parduodamose transporto priemonėse privaloma įrengti padangų slėgio stebėjimo sistemą (TPMS), tačiau ji dažniausiai suveikia tik tada, kai slėgis jau smarkiai per žemas. Smulkūs, bet reikšmingi nuokrypiai dažnai lieka nepastebėti.
Ir tai — dar ne viskas: net rūpestingai prižiūrimos padangos gali prarasti oro dėl senstančio vožtuvo kojelės, kuri šaltyje praleidžia daugiau, nei atrodo.
Kaip patikrinti per penkias minutes
Yra vienas dažnas klaidos šaltinis: slėgis matuojamas iškart po važiavimo, kai padanga jau įkaitusi. Toks rodmuo būna apgaulingai aukštesnis nei realus, todėl gamintojai rekomenduoja tikrinti tik ant „šaltų“ padangų – ryte arba po to, kai automobilis kelias valandas stovėjo.
- Raskite rekomenduojamą slėgį ant durelių statramsčio arba degalų bako dangtelio – ne ant pačios padangos šono, ten nurodytas maksimalus, o ne optimalus dydis.
- Matuokite manometru degalinėje arba turimu skaitmeniniu prietaisu, kol padangos dar šaltos.
- Patikrinkite visas keturias padangas, įskaitant atsarginę, jei ji standartinio dydžio.
- Pakartokite patikrą bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.
Tas pats vairuotojas iš degalinės šiandien padangas tikrina reguliariai – ne todėl, kad tai malonu, o todėl, kad viena pastaba servise pakeitė požiūrį. Prieš kitą kelionę patikrinkite savo padangas šį savaitgalį – tai užtrunka trumpiau nei degalų pylimas, o kainuoti gali kur kas mažiau nei jo nesitikrinti.
