QR kodų sukčiavimas parkomatuose šiuo metu banguoja per Krakuvą – vairuotojas priėjo prie mokėjimo automato, nuskenavo ant ekrano priklijuotą kodą ir įvedė kortelės duomenis. Po kelių dienų banke pamatė nuskaitymus, kurių niekada neinicijavo.
Panašių atvejų pastarosiomis savaitėmis priskaičiuota tiek, kad Krakuvos savivaldybė išleido viešą perspėjimą. Sukčiai ant veikiančių parkomatų klijuoja savo lipdukus su klastotais QR kodais – schema, kuri plinta greičiau, nei institucijos spėja reaguoti.
Kaip veikia sukčių schema
Mechanizmas paprastas, bet klaidinantis. Sukčiai atspausdina savo QR kodą ir užklijuoja jį tiesiai ant originalaus, priklijuoto prie parkomato. Vairuotojas, įpratęs mokėti telefonu, nuskenuoja kodą nesusimąstydamas – ir patenka į klastotą programą ar mokėjimo formą, kuri prašo kortelės numerio, galiojimo datos ir CVC kodo. Duomenys tiesiai keliauja sukčiams, o pats stovėjimas lieka nesumokėtas.
Lipdukas ant parkomato atrodo nekaltai. Kol nepamatai banko išrašo.
Bet kaip atskirti tikrą kodą nuo klastotės, kai abu atrodo identiškai? Krakuvos savivaldybė pataria: jei ant parkomato pastebimas lipdukas, kuris atrodo priklijuotas ant kito, arba spausdinimo kokybė skiriasi nuo likusio įrenginio paviršiaus – tai jau pakankamas pagrindas kodo neskenuoti.
Ką rekomenduoja miesto valdžia
Krakuvos administracija pabrėžia – už stovėjimą saugu mokėti tik dviem būdais: tiesiai parkomate arba per programėlę, atsisiųstą iš „Google Play“ ar „App Store“. Bet koks trečias variantas, primestas lipduku, turėtų kelti įtarimą.
Kas bent kartą stovėjo prie parkomato skubėdamas – supranta, kaip lengva nuskenuoti kodą nepatikrinus.
Pastebėję įtartiną lipduką, miesto gyventojai kviečiami skambinti numeriu 12 616 75 55. Jei kortelės duomenys jau buvo įvesti klastotoje programoje, savivaldybė pataria nedelsiant kreiptis į banką ir blokuoti kortelę.
Ar panaši grėsmė tykoja ir Lietuvoje?
Lietuvoje mokėjimas QR kodu parkomatuose ar per programėles taip pat plinta, o su juo – ir rizika. Analogiška klastojimo schema jau buvo pastebėta prie elektromobilių įkrovimo stotelių Lietuvoje – sukčiai keičia originalius kodus savais, tikėdamiesi, kad vairuotojas nepastebės skirtumo. Ir tai – dar ne viskas: kuo daugiau mokėjimų perkeliama į telefoną, tuo daugiau taškų atsiranda sukčiams.
Kelių policija ir savivaldybės iki šiol atviro perspėjimo dėl parkomatų Lietuvoje nėra skelbusios, tačiau principas tas pats visur: bet kokį lipduką, uždėtą ant jau esančio kodo, verta vertinti kaip įtartiną, o mokėti – tik per patikrintą programėlę ar tiesiogiai automate.
Kelios sekundės, kurios apsaugo nuo nuostolių
Krakuvos atvejis primena, kad QR kodas prie parkomato – patogumas, kuriuo pasitikima automatiškai. Kol schema nebuvo viešai atskleista, nemažai vairuotojų sumokėjo ne už stovėjimą, o už tą pasitikėjimą. Kitas žingsnis priklauso nuo pačių vairuotojų – patikrinti lipduką prieš skenuojant tampa tokia pat kasdiene higiena, kaip patikrinti, ar užrakintos durys.
