„Mercedes-Benz“ už juokingai mažą kainą. Olandas sėdo už vairo ir patraukė į Italiją. Pakeliui jam kilo įtarimas – ir jis pasitvirtino.
Apie šią kelionę spalio 15 d. pranešė Nyderlandų dienraštis „Algemeen Dagblad“. Įtartinai pigus automobilis, šimtai kilometrų per kelias valstybes ir nuojauta, kuri šįkart neapgavo. Siužetas paprastas, bet Europos keliuose jis kartojasi dažniau, nei norėtųsi.
Kodėl per maža kaina – pirmas pavojaus signalas
Dienraščio antraštėje pabrėžiama esminė detalė: vairuotojo įtarimas buvo pagrįstas. Prabangus automobilis be priežasties pigiai nekainuoja. Kai kaina gerokai mažesnė nei panašių skelbimų, už jos paprastai slypi paslėptas defektas, skolos, suklastoti dokumentai arba vagystė.
„Mercedes-Benz“ modeliai beveik kasmet patenka tarp vagių taikinių, o pavogtų automobilių vertė tik auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė pavogto automobilio vertė 2022 m. siekė 11,3 tūkst. eurų, o naujausiais duomenimis jau viršija 20 tūkst. eurų. Ar toks automobilis gali atsirasti skelbime už pusę kainos? Gali – su pakeistais numeriais ir naujais dokumentais.
Ieškomo automobilio sienos nepaslepia
Šengeno erdvėje nuolatinės pasienio kontrolės nėra, tačiau ieškomi automobiliai įtraukiami į Šengeno informacinę sistemą (SIS). Ją mato visų šios erdvės šalių pareigūnai, todėl užtenka vieno patikrinimo kelyje, kad kelionė baigtųsi. Šių metų balandį viešai aprašytas atvejis, kai Lietuvoje pirktas ir jau įregistruotas automobilis per patikrinimą prie Latvijos sienos pasirodė esąs ieškomas per SIS.
Tai ne įtarumas. Tai sveikas protas. Problema su pigiu automobiliu retai iškyla pirkimo dieną – ji dažniausiai pasiveja vėliau, kelyje, pasienyje arba bandant automobilį perregistruoti.
Ką Lietuvos įstatymai sako pirkėjui
O kas lieka tam, kuris už automobilį jau sumokėjo? Civilinio kodekso 4.96 straipsnis leidžia savininkui išreikalauti pavogtą kilnojamąjį daiktą net iš asmens, kuris jį įsigijo sąžiningai ir už jį sumokėjo. Automobilis grįžta teisėtam savininkui. Pirkėjui lieka ieškoti pardavėjo – ir savo pinigų.
Jei pirkėjas žinojo, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, kalbama jau apie baudžiamąją atsakomybę. Pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o didelės vertės turtui taikoma griežtesnė 2 dalis. Sąžiningam pirkėjui ši grėsmė netaikoma. Nuostolių tai, deja, neatperka.
Įtartinai pigus automobilis: trys patikros prieš atsiskaitant
Olandui nuojauta suveikė jau kelyje. Daug pigiau, kai ji suveikia dar prieš pervedant pinigus – užtenka kelių patikrų, kurios užtrunka trumpiau nei pati apžiūra.
- „Regitros“ elektroninėse paslaugose įveskite VIN ir valstybinį numerį arba registracijos liudijimo numerį – matysite, ar transporto priemonė neieškoma ir ar jai netaikomas areštas.
- Palyginkite VIN ant kėbulo su numeriu, įrašytu pardavėjo dokumentuose.
- Savininko deklaravimo kodo (SDK) galiojimą patikrinkite prieš atsiskaitydami ir įrašykite jį į pirkimo–pardavimo sutartį – taip rekomenduoja „Regitra“.
Importuotam automobiliui to neužtenka. „Regitra“ rodo tik Lietuvos registrų duomenis, todėl automobilio istoriją kitose šalyse verta patikrinti mokama ataskaita. Jei pardavėjas skuba, pats siūlo nuolaidą ir vengia patikrų – sandorį geriau atidėti.
