Vienas mygtukas prietaisų skydelyje – ir viskas, ką Europos Sąjunga vadina saugumo pažanga, per sekundę nutildoma. Taip Dacia ir Renault automobiliuose veikia funkcija, kurią gamintojo vadovė viešai pavadino populiariausiu mygtuku visame modelių rate – tai Dacia saugumo mygtukas, apie kurį Lietuvoje kalbama vis dažniau.
Ir tai – ne gandas iš forumo. Tai pačios gamintojos pripažinimas, kurį Dacia generalinė direktorė Katrin Adt patvirtino britų žurnalui „Autocar“.
Ką iš tikrųjų išjungia Dacia saugumo mygtukas
Renault grupės automobiliuose – tiek Dacia, tiek Renault ženklu – prie vairo arba ant centrinės konsolės yra mygtukas, leidžiantis per du paspaudimus įjungti asmeninį profilį „My Safety Perso“. Juo vairuotojas iš anksto nusistato, kurias pagalbos funkcijas nori girdėti, o kurias – ne.
Dažniausiai tai apima:
- greičio viršijimo įspėjimą (ISA sistemos garsinį signalą);
- eismo juostos išlaikymo pagalbą;
- vairuotojo nuovargio ir dėmesio stebėjimo pranešimus.
Paspaudus mygtuką du kartus, automobilis per kelias sekundes pereina į iš anksto nustatytą režimą. Nereikia naršyti per meniu sluoksnius, kaip daugelyje kitų markių – ir tai, sprendžiant iš vadovės žodžių, tapo pagrindine priežastimi, kodėl mygtukas naudojamas dažniau nei radijo ar oro kondicionavimo valdikliai.
Kodėl ES iš viso privertė tai įdiegti
Nuo 2024 m. liepos visi nauji automobiliai, parduodami Europos Sąjungoje, privalo turėti intelektinę greičio pagalbos sistemą (ISA) – tai įtvirtina Reglamentas (ES) 2019/2144. Europos Komisijos duomenimis, greitis yra susijęs su apie 30 proc. mirtinų eismo įvykių Sąjungoje, ir tai buvo pagrindinis argumentas, kodėl sistema tapo standartine įranga, o ne rekomendacija.
Techninius reikalavimus nustato deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1958 – jame tiesiai parašyta, kad sistema privalo įsijungti kaskart užvedant variklį, o vairuotojo sprendimas ją nutildyti galioja tik iki kito starto. Bet ar vairuotojas tikrai privalo kiekvieną kartą iš naujo kovoti su savo automobiliu dėl to pačio įspėjimo? Dacia ir Renault atsakymą rado – vieną mygtuką.
Vadovės prisipažinimas atskleidžia didesnę problemą
Katrin Adt neapsiribojo pagyrimu savo mygtukui. Pasak jos, Dacia pastaruoju metu įgyvendino apie 100 naujų ES reguliavimo reikalavimų, o iki dešimtmečio pabaigos planuojama dar 107. Atitikties saugumo ir taršos normoms užtikrinimas, jos žodžiais, dabar sudaro ketvirtadalį visos tyrimų ir plėtros biudžeto.
Renault generalinis direktorius Fabrice Cambolive viešai pasiūlė dešimties metų moratoriumą naujiems reikalavimams mažiems ir pigiems automobiliams. Valdžia reikalauja. Gamintojas skaičiuoja. Vairuotojas spaudžia mygtuką. Visos trys pusės lieka patenkintos – bent trumpam.
Sunku nepastebėti, kad reguliavimas, sukurtas saugumui didinti, savo populiariausią įgyvendinimo formą gavo kaip įrankį, skirtą jį apeiti. ISA ar eismo juostos pagalba dėl to nenaudingos nepasidaro – tik jų priverstinis, nenutrūkstamas veikimas vairuotojams dažnai atrodo kaip įtarimas, o ne pagalba.
Kas iš to Lietuvos vairuotojams
Dacia ir Renault – vienos iš populiariausių biudžetinių markių Lietuvos keliuose, nuo Sandero ir Duster iki Clio ir Bigster. Šis pats mygtukas jau yra nemažai Lietuvoje registruotų automobilių prietaisų skydeliuose, o Reglamentas (ES) 2019/2144 Lietuvai taikomas tiesiogiai, be jokio nacionalinio pritaikymo.
Kas bent kartą važiavo su automobiliu, kuris kas penkiolika sekundžių pypsi dėl 2 km/h viršyto greičio – supranta, kodėl šis mygtukas Lietuvos vairuotojams taip pat tapo vienu pirmųjų veiksmų po užvedimo.
Ar tai sprendimas, ar tik laikina landa
Kitos markės šiuo keliu dar neseka taip atvirai – dauguma gamintojų tebeverčia vairuotoją naršyti per meniu kaskart iš naujo. Jei ES institucijos į gamintojų skundus atsižvelgs, panašūs greiti profiliai per kelerius metus gali tapti standartu visoje rinkoje, ne tik Dacia ir Renault modeliuose. Kol kas tai lieka vieno mygtuko sprendimas problemai, kurią sukūrė šimtas reglamentų.
