Spalio rytas, kelias iš Vilniaus į Nemenčinę. Priekyje — dviratininkas su ryškiaspalve liemene, priešpriešinėje juostoje artinasi vilkikas. Vairuotojas nusprendžia nelaukti ir prasisprausti: pravažiuoja maždaug per pusę metro nuo dviratininko rankenos, net nesumažinęs greičio. Dviratininkas sudreba, bet išsilaiko.
Formaliai niekas nenutiko. Realiai tai dviratininko lenkimas pažeidžiant Kelių eismo taisykles — ir atsakyti už jį gali tekti net tada, kai niekas nenukrito. Lietuvoje šiam manevrui nustatytas tikslus skaičius. Tiksliau — du.
Ką iš tiesų nurodo KET 126 punktas
Pagal KET 126 punktą motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp savo transporto priemonės ir šių eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m, kai greitis didesnis kaip 50 km/h.
Du niuansai, kuriuos praleidžia net patyrę vairuotojai. Pirma, atstumas skaičiuojamas ne nuo kelio krašto ar ženklinimo linijos, o tarp automobilio šono ir paties dviratininko. Antra, reikalavimas dėl šoninio atstumo netaikomas tik tada, kai važiuojama atskira eismo juosta — jokių kitų išimčių taisyklėse nėra. Nei spūstis, nei vėlavimas į darbą, nei kelkraščiu riedantis dviratininkas tų metrų nenurašo.
Vadinasi, užmiesčio kelyje, kuriame leidžiama 90 km/h, pusė metro nėra „beveik gerai“. Tai perpus mažiau, nei reikalauja taisyklės.
Kodėl dviratininko lenkimas gali kainuoti ir 12 eurų, ir kelis šimtus
Šoninio atstumo nesilaikymas Administracinių nusižengimų kodekse atskirai neišskirtas, todėl patenka į ANK 417 straipsnio 7 dalį: kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Suma tokia, kad daug kam atrodo nerimtai.
Tik vertinimas pasikeičia tą sekundę, kai dviratininkas priverčiamas staigiai keisti kryptį ar greitį. Tada įsijungia ANK 420 straipsnio 1 dalis — pavojingą situaciją sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, o teisės vairuoti neturintiems asmenims — nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Bet ar pareigūnas kelyje tikrai matuos metrus? Paprastai nematuoja — viską sprendžia įrašas. Dviratininkų vairų kameros ir automobilių registratoriai per pastaruosius metus tapo kasdienybe, o manevrą, kuris užtruko dvi sekundes, vėliau galima stabdyti kadras po kadro. Atrodo smulkmena — pusė metro. Kol ta pusė metro nepatenka į administracinio nusižengimo bylą.
Ispanijoje — penki metrai ir šalmas visiems, Lietuvoje tvarka kitokia
Nuo šio spalio Ispanijoje šalmas tampa privalomas visiems dviratininkams, važiuojantiems už gyvenviečių ribų, be jokių amžiaus išimčių — už pažeidimą numatyta 200 eurų bauda. Vairuotojams nustatytas ne mažesnis kaip penkių metrų atstumas iki priekyje važiuojančio dviratininko, o lenkiant, greitį privalu sumažinti bent 20 km/h žemiau leidžiamo. Elektriniais paspirtukais leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 15 metų, o tamsiuoju paros metu — tik su šalmu ir liemene. Šalies eismo tarnyba DGT nurodė, kad reformos tikslas — pritaikyti taisykles prie per pastaruosius 20 metų pasikeitusio judumo.
Lietuvoje reikalavimai kitokie, ir tai svarbu žinoti abiem pusėms. KET 56 punktas nustato, kad dviračio vairuotojas ar keleivis iki 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą, o vyresniems jis tik rekomenduojamas. Už šalmo naudojimo reikalavimo nesilaikymą ANK 428 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.
Redakcijos vertinimu, čia ir slypi esminis skirtumas: vienur dviratininko sauga perrašoma į konkrečius metrus ir kilometrus per valandą, o Lietuvoje apie šoninį atstumą dažniausiai primenama tik vasaros kampanijose. Ir tai — dar ne viskas.
Ruduo paaštrina tą patį metrą
Eismo saugumo kampanijos, raginančios vairuotojus matyti ne kliūtį, o žmogų, duomenimis per šių metų sausio–gegužės mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeisti 103 dviratininkai — metais anksčiau tuo pačiu laikotarpiu 94. Sezonas nesibaigia su rugsėjo pabaiga: kol oras leidžia, dviračiai kelyje lieka ir spalį. Tik dabar prie jų prisideda trumpesnė diena, rūkas ir šlapi lapai, dėl kurių dviratininkas gali nenuspėjamai pakrypti į kairę.
Gavome skaitytojo klausimą: ar lenkiant dviratininką galima užvažiuoti ant ištisinės linijos, jei kitaip pusantro metro tiesiog nesusidaro? Atsakymas vairuotojui nepatogus. Ištisinė ženklinimo linija lenkti neleidžia, o šoninio atstumo reikalavimas neišnyksta dėl kelio pločio. Jei nei viena, nei kita sąlyga neįvykdoma, lieka vienintelis teisėtas variantas — važiuoti iš paskos ir laukti tinkamos vietos.
Ką patikrinti prieš artimiausią išvažiavimą į užmiestį
Prieš kitą kartą, kai priekyje pasirodys dviratis, verta turėti galvoje tris dalykus:
- Greitis lemia atstumą — iki 50 km/h užtenka metro, daugiau kaip 50 km/h reikia pusantro;
- Atstumo nesusidaro — nelenk, nes priešpriešinė juosta ar ištisinė linija padėties nelegalizuoja;
- Prieš manevrą sumažink greitį — tai nieko nekainuoja ir sumažina oro srovės smūgį dviratininkui.
Pasitikrinkite šiuos tris dalykus jau artimiausią kartą, kai išvažiuosite už miesto ribų. Tai užima mažiau laiko nei vienas lenkimo manevras.
