Jei šį rudenį renkatės naudotą automobilį, viena Baudžiamojo kodekso eilutė jums aktualesnė, nei atrodo. Ridos klastojimas Lietuvoje laikomas nusikaltimu jau dešimtmetį, o už jį numatytas net laisvės atėmimas. Teoriškai pardavėjas, atsukęs skaitiklį, rizikuoja laisve.
Praktikoje vaizdas kitas. Ir būtent tą atotrūkį pirkėjas pajunta pirmas – kai po kelių mėnesių servise išgirsta, kad variklis nuvažiavęs kone dvigubai daugiau, nei rodo prietaisų skydelis.
Ką tiksliai numato BK 306² straipsnis
Nuostata Baudžiamajame kodekse atsirado 2015 metų spalį. Formuluotė trumpa: tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Antroji straipsnio dalis svarbi perpardavinėtojams – už šią veiką atsako ir juridinis asmuo. Išimties nėra ir tuo atveju, kai rodmenys „pataisomi“ neva atkuriant tikrąją ridą.
Kodėl ridos klastojimas beveik nepasiekia teismo
Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ skelbtais duomenimis, per visą šio straipsnio veikimo laiką policija gavo vos kelis pranešimus apie galimai suklastotą ridą, o nuteistųjų nebuvo nė vieno. Priežastis ne teisinė, o įrodomoji. Reikia nustatyti konkretų asmenį, prijungusį įrangą, ir įrodyti tyčią – o automobilis iki pirkėjo dažnai nukeliauja per tris ar keturis tarpininkus.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo prokuratūros skelbtus pranešimus: ridos suklastojimas iki teismo paprastai atkeliauja tik kartu su kitu nusikaltimu. 2021 metais Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje dviem vyrams be ridos klastojimo buvo inkriminuotas ir neteisėtas vertimasis ūkine veikla bei nedeklaruotos pajamos. Vien dėl skaitiklio ji greičiausiai nebūtų atsiradusi.
Kodekse – laisvės atėmimas. Teismų praktikoje – tyla.
Kada atsukta rida tampa sukčiavimu
Jei įrodoma, kad pardavėjas apgaule gavo pinigų už tai, ko automobilis nebuvo vertas, veika gali būti kvalifikuojama ir pagal BK 182 straipsnį. Bausmės čia jau kitos: iki trejų metų laisvės atėmimo, o įgijus didelės vertės turtą – iki aštuonerių. „carVertical“ tyrimo duomenimis, tarp į Lietuvą importuotų automobilių suklastota rida nustatoma beveik penktadalyje atvejų. Bet ar daug pirkėjų iš tiesų rašo skundą teisėsaugai?
Kaimyninė Lenkija svarsto švelninti bausmes
Lenkijoje už skaitiklio sukimą šiuo metu gresia nuo trijų mėnesių iki penkerių metų laisvės atėmimo. Baudžiamosios teisės kodifikavimo komisija pasiūlė atskirą straipsnį panaikinti, o veiką perkvalifikuoti į neteisėtą informacinių duomenų pakeitimą – su trejų metų maksimumu. Dar svarbesnis pokytis pirkėjui: tyrimas būtų pradedamas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą.
Lietuvai tai ne egzotika, o veidrodis. Mūsų maksimumas – dveji metai, o veika formaliai persekiojama valstybės iniciatyva, tačiau be pirkėjo skundo apie ją paprasčiausiai niekas nesužino.
Ką patikrinti prieš atiduodant pinigus
Nuo 2025 metų liepos 8 dienos sumažėjusi rida, palyginti su paskutine technine apžiūra, vertinama kaip didelis trūkumas – tokia transporto priemonė praranda teisę dalyvauti viešajame eisme. Vadinasi, pirkėjas gali likti ne tik be pinigų, bet ir be žalio lapo.
Prieš sandorį užtenka kelių veiksmų:
- „Regitros“ viešoje paieškoje pagal VIN patikrinkite registracijos ir apžiūrų duomenis;
- „Transekstos“ elektroninėse paslaugose peržiūrėkite ridos rodmenis iš kelių paskutinių techninių apžiūrų;
- palyginkite juos su serviso knyga ir alyvos keitimo lipdukais po variklio dangčiu;
- sutartyje įrašykite konkrečią ridą – be šios eilutės vėliau nebus ko ginti.
Galima to nedaryti. Galima ir sutarties neskaityti… iki pirmo vizito į servisą.
Jei rida vis tiek pasirodo suklastota, pirmas žingsnis – rašytinė pretenzija pardavėjui, o jei pardavėjas – verslo subjektas – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Civilinis kelias dėl kainos sumažinimo ar sutarties nutraukimo Lietuvoje kol kas realesnis už baudžiamąjį.
Redakcijos vertinimu, problema ne bausmės ilgis, o tai, kad dešimtmetį veikiantis straipsnis neturi nė vieno nuosprendžio. Kol taip bus, pirkėją gins ne kodeksas, o patys surinkti dokumentai.