Ar žinote, kuri data Lietuvoje tikrai užbaigia vasarinių padangų sezoną? Jei pagalvojote apie spalio 31-ąją – ne ta. Vasarinės padangos žiemą tampa pažeidimu nuo lapkričio 10 d., ir Kelių eismo taisyklėse ši data įrašyta be jokių išlygų dėl sniego ar temperatūros.
Įdomiausia tai, kad atskiro Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio būtent už vasarines padangas žiemą nėra. Bauda vis tiek realiai gresia – tik atkeliauja kitu keliu. Ir tai – ne vienintelė vieta, kur vairuotojai apsirinka.
Lapkričio 10 d. ir balandžio 10 d.: dvi datos, kurios sprendžia viską
KET 230 punktas sako tiesiai: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Išimtis taikoma mopedams, motociklams, triračiams ir visų rūšių keturračiams – jiems vasarinės padangos draudžiamos gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies yra apsnigta ar apledėjusi.
Antroji data – balandžio 10 d. Pagal KET 229 punktą nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o užsitęsus žiemos sąlygoms šis terminas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu. Vadinasi, dygliuotas padangas montuoti leidžiama jau nuo lapkričio 1 d. – devyniomis dienomis anksčiau, nei pasibaigia vasarinių padangų laikas.
Už ką baudžiama iš tikrųjų
ANK 415 straipsnio 2 dalis numato baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų už transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą. Žodis „naudojimo“ čia pats svarbiausias – būtent per jį į atsakomybę įtraukiamas ir sezonas, ne vien padangos būklė.
Taigi atskiros „vasarinių padangų baudos“ teisės aktuose nerasite. Bet ar tai ką nors pakeičia vairuotojui, kuriam lapkričio 15 d. pareigūnas rodo į padangos šoną? Suma kvite bus lygiai ta pati.
Kada nubausti gali ir su žieminėmis padangomis
Sezonas – tik viena pusė. Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai nustato minimalų protektoriaus gylį: žieminėms padangoms – 3 mm, vasarinėms – 1,6 mm. Trijų milimetrų nebeturinti žieminė padanga formaliai jau netinkama naudoti žiemą, nors iš šalies atrodo visiškai normali.
Prie to prisideda pažeidimai, kuriuos pamato net nepatyręs vairuotojas: įtrūkimai, pūslės, atsiskyręs protektorius, kyšantis kordas. Ant tos pačios ašies taip pat negalima montuoti skirtingo tipo padangų, o dygliuotų – derinti su nedygliuotomis. Serviso meistras, su kuriuo kalbėjomės, patvirtino: dažniausiai atvežamos padangos, kurių protektorius žiemai jau per plonas, bet vasarai dar visiškai legalus.
+7 °C: skaičius, kurio KET nemini
Kalendorius ir fizika nesutampa. Vasarinės padangos guma kietėja, kai vidutinė oro temperatūra nusistovi žemiau maždaug +7 °C: sukibimas su šaltu asfaltu mažėja, stabdymo kelias ilgėja, o posūkyje automobilis pradeda slysti anksčiau, nei vairuotojas to tikisi. Lapkričio pradžioje tokios temperatūros Lietuvoje – įprastas rytas, net kai sniego nė ženklo.
Padangų etiketėje parašyta vienaip. Lapkričio ryte apšalusioje estakadoje – visai kitaip.
Vasarinės padangos žiemą: kalendorius ar būklė
Ne visos šalys pasirinko lietuviškąjį modelį. Ukrainos taisyklėse, pavyzdžiui, atskiros baudos už vasarines padangas žiemą apskritai nėra – pareigūnas vertina tik padangos būklę: protektoriaus gylį, matomus pažeidimus, tipų derinimą ant ašies. Keitimo momentą ten pasirenka pats vairuotojas, o atsakomybė kyla tada, kai padanga nebeatitinka reikalavimų.
Redakcijos vertinimu, kalendorinė data vairuotojui aiškesnė: ji nepalieka vietos diskusijai, ar ruduo jau „pakankamai žiemiškas“. Daugelis iš mūsų keitimą yra atidėlioję – ir tik eilėje prie serviso supratome, kodėl to nereikėjo daryti.
Ką padaryti iki lapkričio 10 d.
Iki privalomos datos liko kiek daugiau nei mėnuo, o servisų eilės ilgiausios paskutinę savaitę. Prieš važiuodami keisti padangas, patikrinkite keturis dalykus:
- Protektoriaus gylį – ne tik ties viduriu, bet ir abiejuose kraštuose; netolygus nusidėvėjimas rodo pakabos arba slėgio problemą.
- Padangos šonus – pūslės ir įtrūkimai po vasaros sandėliavimo atsiranda dažniau, nei manoma.
- Gamybos datą ant šono (DOT kodas) – senesnė guma sukimba prasčiau net ir esant giliam protektoriui.
- Padangų vienodumą – tipas ir dydis ant vienos ašies privalo sutapti.
Galima viso to ir nedaryti. Kaip galima ir stabdžių netikrinti – kol prireikia. Tik padangų atveju sąskaitą dažniausiai pateikia ne servisas, o kelias. Penkios minutės su gylio matuokliu šį savaitgalį – ir lapkričio 10-oji bus tik data kalendoriuje.
