Lapkričio 1-ąją autonominis vairavimas Lietuvoje atsiduria keistoje padėtyje: techniškai jis jau galimas, teisiškai – niekur atskirai neaprašytas, o greičio riba automagistralėse tą pačią dieną nukrenta iki 110 km/h. Tą patį mėnesį kaimynai už pietinės sienos įsigaliojančiais pakeitimais leidžia greitkeliuose važiuoti autonominiu režimu – be rankų ant vairo, su sistema, kuri veikia iki 130 km/h ir persirikiuoja į kitą juostą pati.
Lietuvos vairuotojui iš to kyla labai praktiškas klausimas. Jei automobilis turi tokią funkciją, ar ją galima naudoti čia? Galima. Tik ne taip, kaip daugelis įsivaizduoja.
Ką Lietuvoje iš tikrųjų leidžia KET
Atskiro autonominių automobilių įstatymo Lietuvoje nėra. Veikia bendra tvarka, kylanti iš Vienos konvencijos dėl kelių eismo, kurią Lietuva yra ratifikavusi: automatinės vairavimo sistemos leidžiamos, jeigu transporto priemonėje yra vairuotojas ir jis bet kuriuo momentu gali sistemą perimti arba ją išjungti. Jokio punkto, kuris uždraustų įjungti juostos palaikymo ar adaptyvaus greičio asistentą, Kelių eismo taisyklėse nėra.
Dar vienas dalykas nustebina bene labiausiai. KET 19 punktas tikrai reikalauja vairuoti abiem rankomis – bet tik mopedą, motociklą, triratį ir visų rūšių keturračius. Lengvajam automobiliui tokios normos tiesiog nėra.
Tikroji riba slypi KET 20 punkte. Jis uždraudžia naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, ir priduria sakinį, kurio dažniausiai nepastebima: transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Būtent šis sakinys ir nukerta tai, dėl ko trečiojo lygio sistemos iš viso įdomios – galimybę kelionėje užsiimti kuo nors kitu. Rankos nuo vairo – formaliai niekur neuždrausta. Akys nuo kelio – jau kita istorija.
Lapkričio riba, kurios nemini brošiūros
Gamintojai kalba apie 130 km/h. KET 131.1 punktas kalba apie du skaičius: automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/h. Greitkeliuose atitinkamai 120 ir 110 km/h.
Penkis mėnesius per metus sistema, sukurta 130 km/h greičiui, Lietuvoje legaliai gali dirbti tik iki 110. Automobilis apie kalendorių nežino nieko. Tempomatas – irgi. Bet ar sistema jums apie tai primins? Daugumoje modelių – ne, nes greičio apribojimų duomenys atnaujinami kartu su žemėlapiais, o ne su sezonu.
Gamintojo brošiūroje parašyta vienaip. KET – kitaip.
Kiek kainuoja neatidumas pagal ANK
Pats asistentas baudos neužtraukia. Ją užtraukia tai, ką vairuotojas daro, kol asistentas dirba. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo galiojančius KET ir Administracinių nusižengimų kodekso tekstus – nė viename iš jų žodis „autonominis“ apskritai nefigūruoja. Taikomos įprastos normos:
- ANK 417 str. 3 d. – už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
- ANK 417 str. 1 d. – už eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose pažeidimą bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
- ANK 417 str. 7 d. – už kitus KET pažeidimus, atskirai kodekse nenumatytus, bauda nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Ir tai – dar ne viskas. Sistemos įjungimas atsakomybės neperkelia gamintojui: pagal Vienos konvenciją vairuotojas lieka tas, kuris sėdi prie vairo, net jei vairo tuo metu nelaiko.
Autonominis vairavimas Lietuvoje – be atskiros taisyklės
Europos lygiu tvarka jau sudėta. UN taisyklių Nr. 157 pirmosios serijos pakeitimai, įsigalioję 2023 m. sausį, pakėlė automatizuotos juostos palaikymo sistemos veikimo greitį iki 130 km/h ir leido automatinį persirikiavimą – būtent tuo remiasi Vokietijoje, Austrijoje, o nuo lapkričio ir Lenkijoje veikiantys sprendimai. Lietuva šias taisykles taiko kaip ES narė, tačiau nacionalinio reguliavimo, kuris pasakytų, ką vairuotojas gali ir ko negali veikti įjungus sistemą, nėra.
Redakcijos vertinimu, tokia tyla kainuoja daugiau, nei atrodo: vairuotojas, nusipirkęs automobilį su trečiojo lygio funkcija, Lietuvoje neturi kur pasitikrinti, kiek jam leidžiama atsipalaiduoti. Vokietija nusprendė. Austrija nusprendė. Lenkija nusprendė. Lietuva – dar aiškinasi.
Ką patikrinti prieš įjungiant asistentą greitkelyje
Kol atskiros taisyklės nėra, saugiausia elgtis taip, lyg sistemos nebūtų. Prieš ilgesnę kelionę automagistrale verta pasitikrinti bent tris dalykus:
- Ar jūsų automobilio asistentas yra tik juostos palaikymo, antrojo lygio funkcija – tuomet dėmesys kelyje privalomas visą laiką.
- Ar tempomate nustatytas greitis atitinka sezoną: nuo lapkričio automagistralėse tai 110 km/h, ne 130.
- Ar telefonas įstatytas į laikiklį arba sujungtas su automobilio įranga – rankoje jis negali būti net tada, kai automobilis laiko juostą pats.
Penkios minutės prieš išvykstant. Tiek ir užtrunka.
