Jei kelias prieš išvažiavimą stovi, o dešinėje tuščia lėtėjimo juosta, pagunda aiški: pravažiuoti ja kelis šimtus metrų ir įsiterpti atgal prieš pat jos galą. Lietuvoje toks apvažiavimas lėtėjimo juosta draudžiamas. KET 125 punktas draudžia ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones apvažiuoti iš dešinės, kai važiuojama kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Išimtys numatytos tik dviračiams, elektrinėms mikrojudumo priemonėms ir atvejui, kai iš dešinės apvažiuojamas į kairę sukantis ar apsisukantis automobilis.
Rudenį, kai kelias šlapias ir sutemsta anksti, eilė prieš išvažiavimus dažnai juda dar lėčiau. Išvažiuoti lėtėjimo juosta galima, nes tam ji ir skirta. Draudžiama ją naudoti kaip papildomą juostą, kuria aplenkiama eilė ir grįžtama atgal į srautą.
Brūkšninė linija – ne leidimas aplenkti eilę
Riba tarp lėtėjimo juostos ir pagrindinės juostos dažniausiai pažymėta plačia brūkšnine linija. Pagal KET 3 priedo 1.8 punktą ją leidžiama kirsti iš abiejų pusių, todėl daliai vairuotojų atrodo, kad į srautą galima grįžti bet kurioje vietoje. Bet ar linija sprendžia viską? Ne. Ženklinimas parodo, kur juostą keisti galima, o 125 punktas nustato, ko daryti nevalia: apvažiuoti eilės iš dešinės.
Kam skirta pati juosta, KET 111 punktas sako tiesiai: ketinantis sukti vairuotojas privalo kuo anksčiau į ją persirikiuoti ir joje lėtinti greitį. Į lėtėjimo juostą važiuoja tas, kuris tikrai išvažiuoja iš kelio. Plačiau — stabdymas lėtėjimo juostoje.
Ištisinė linija ir užbrūkšniuotas plotas
Arčiau išvažiavimo brūkšninę liniją neretai pakeičia ištisinė, o tarp juostų atsiranda užbrūkšniuotas trikampis. Pagal 3 priedo 1.1 punktą siaurą ištisinę liniją kirsti draudžiama, o 1.15 punktas užbrūkšniuotą plotą įvardija kaip nukreipimo salelę, kuria važiuoti draudžiama.
KET 117 punktas leidžia kirsti ištisines linijas ir nukreipimo saleles tik išskirtiniu atveju, kai važiuoti toliau nekeičiant juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties: nuvirtusio medžio, eismo įvykio ar priverstinai sustojusios transporto priemonės. Lėtai slenkanti automobilių eilė tokia kliūtis nėra.
Kokia bauda gresia pagal ANK
Atskiros ANK eilutės vien apvažiavimui iš dešinės nėra. Sumą lemia tai, kaip manevras atliktas ir kaip grįžtama į eilę:
- ANK 417 straipsnio 7 dalis KET pažeidimams, kuriems kodekse nenumatyta atskira norma, — 10–12 eurų;
- 417 straipsnio 1 dalis už ženklinimo nesilaikymą, pavyzdžiui, kirstą ištisinę liniją ar pravažiuotą salelę, — 30–90 eurų;
- 417 straipsnio 3 dalis, jei persirikiuojant nebuvo duota kelio gretima juosta važiuojantiems, kaip reikalauja KET 104 punktas, — 60–90 eurų, ir pagal 8 dalį gali būti atimta teisė vairuoti nuo 1 iki 3 mėnesių;
- 420 straipsnio 1 dalis, jei manevras privertė kitus staigiai stabdyti ar keisti kryptį, — 170–230 eurų ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kas stovėjo eilėje ir matė įsiterpiantį iš dešinės — tas supranta. Toks vairuotojas paskutinę akimirką priverčia stabdyti visą eilę, todėl būtent šis atvejis vertinamas griežčiausiai. Ta pati 125 punkto norma taikoma ir kelkraščiui. Plačiau — važiavimas kelkraščiu spūstyje.
Spūstį apvažiuoti galima tik išvažiavus iš kelio
KET nedraudžia visiškai išvažiuoti iš kelio, pravažiuoti sankryžą ir grįžti į tą patį kelią kitu įvažiavimu. Grįžtant galioja KET 112 punktas: greitėjimo juosta reikia važiuoti iki pat įsiliejimo ir duoti kelią kelyje važiuojančioms bei į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms. Kadangi 125 punktas apima ir greitėjimo juostą, ja nevalia lėkti pro stovinčią eilę.
Ar toks lankstas sutaupo laiko, neaišku. Nuvažiavimas, sankryža ir įvažiavimas kartais suvalgo visas laimėtas minutes. Kitą kartą, jei prieš išvažiavimą įstrigote spūstyje, užduokite sau vieną klausimą: ar tikrai sukate iš kelio? Jei taip — persirikiuokite į lėtėjimo juostą iš anksto ir išvažiuokite. Jei ne — likite savo juostoje arba išvažiuokite iki galo ir grįžkite įvažiavimu.
