Balso valdymas automobilyje turėjo tapti vienu didžiausių pastarojo dešimtmečio saugumo patobulinimų – vairuotojas nebeatitraukia akių nuo kelio, rankos lieka ant vairo. Naujausias Vokietijos automobilių klubo „ADAC“ testas rodo kitokį vaizdą. Patikrinus 40 automobilių modelių balso valdymo sistemas, paaiškėjo, kad didelė dalis jų tiesiog nesupranta, ko iš jų prašoma.
Testo rezultatai – kas veikė, kas ne
„ADAC“ inžinieriai kiekvienam automobiliui uždavė 18 balso komandų trijose srityse – matomumo ir vairavimo pagalbos funkcijos, klimato kontrolė ir infotainmentas. Rezultatai pasiskirstė nevienodai.
- 16 modelių – įvertinimas „gerai“
- 14 modelių – „patenkinamai“
- 7 modeliai – vos „pakankamai“
- 3 modeliai – testo neišlaikė
Dažniausios problemos kilo bandant pakeisti klimato kontrolės nuostatas ar įjungti saugumui svarbias funkcijas, pavyzdžiui, greičio viršijimo įspėjimą. Tose srityse sistemos suklydo arba tiesiog nereagavo dažniausiai.
Geriausiai pasirodė „BMW 5 serija“ – ji sėkmingai atpažino 16 iš 18 komandų. Kitame krašte – „Dacia“ modeliai, kurių balso valdymas veikia tik susiejus telefoną, todėl neįvykdė nė vienos užduoties. „Suzuki e-Vitara“ atpažino tik tris komandas iš 18 ir gavo žemiausią įvertinimą.
Jei net populiarios markės nesusitvarko su paprasčiausiu prašymu įjungti avarinę signalizaciją, ar verta balso komandai patikėti saugumą keliuose?
Kodėl balso valdymas dažnai nuvilia
Didžiausią įtaką atpažinimo tikslumui turi foninis triukšmas – pokalbiai salone, muzika, greitkelio ūžesys. Net ramiai ištarta komanda kartais pavirsta visai kitu veiksmu. Navigaciją, radiją ir kitas infotainmento funkcijas sistemos supranta geriausiai, tačiau kai reikia valdyti saugumui svarbias funkcijas, dauguma balso asistentų tiesiog nereaguoja.
„ADAC“ išvada aiški: balso valdymas gali pagerinti vairavimo saugumą tik tada, jei papildo fizinius mygtukus, o ne juos pakeičia. Gamintojai šią sistemą dažnai pristato kaip alternatyvą jutikliniams ekranams. Testas rodo, kad kol kas tai pažadas, kurio technologija dar neišpildo. Ir tai – tik dalis problemos.
Lietuvai šis testas aktualus kitaip
Vokietijoje balso komandos testuotos vokiečių kalba – bent jau tą kalbą sistemos atpažįsta. Lietuvoje padėtis sudėtingesnė: dauguma gamintojų savo balso asistentuose lietuvių kalbos nepalaiko. Vairuotojai priversti rinktis anglų, vokiečių ar lenkų kalbos komandas, o tai automatiškai didina nesusipratimų tikimybę – net tuose modeliuose, kurie „ADAC“ teste pasirodė neblogai. Dėl to nemaža dalis Lietuvos vairuotojų pasikliauja telefono programėlėmis – „Google Asistentu“ ar „Siri“ – vietoj automobilio sistemos, nes jos geriau atpažįsta lietuvių kalbą.
Kas bandė ištarti komandą triukšmingoje gatvėje ir išgirdo visai kitą atsakymą, tas žino, kaip greitai dingsta pasitikėjimas sistema. Prieš renkantis naują automobilį, kuriam balso valdymas yra svarbus kriterijus, verta pačiam patikrinti, kokia kalba sistema veikia patikimai – prospekto pažadas ir realus naudojimas gali skirtis gerokai. Redakcijos vertinimu, markė, siūlanti balso valdymą kaip pagrindinę naujovę, turėtų pirmiausia užtikrinti, kad sistema supranta bent pagrindines komandas plačiai vartojama kalba.
Ko tikėtis toliau
Dirbtinio intelekto pažanga žada, kad balso asistentai per kelerius metus taps tikslesni ir supras natūralesnę kalbą, be griežtai nustatytų frazių. Kol tai įvyks, patikimiausia strategija – nepasikliauti balso valdymu kaip vieninteliu būdu valdyti saugumui svarbias funkcijas ir visada žinoti, kur yra fizinis mygtukas.
