Spalio pradžia – kelias namo jau prasideda prieblandoje. Kartu su tamsiuoju sezonu sugrįžta ir gedimai, dėl kurių draudžiama važiuoti: Kelių eismo taisyklių 234 punktas juos įvardija konkrečiai, be jokių išlygų dėl atstumo ar „tik iki serviso“. Vasarą tas pats sąrašas veikia tyliai. Rudenį – kiekvieną vakarą.
Pasikeitė ne reikalavimai, o apšvietimas. Lemputė, kurios trūkumo liepos vidurdienį niekas nepastebėjo, spalio septintą vakare tampa formaliu pagrindu stabdyti automobilį ir rašyti nutarimą. Ir tai – dar ne viskas: tame pačiame sąraše yra detalė, kurios daugelis vairuotojų net nesieja su teise važiuoti.
Penki gedimai, su kuriais kelias baigiasi vietoje
KET 234 punktas išvardija atvejus, kada motorine transporto priemone važiuoti tiesiog draudžiama:
- neveikia pagrindinis stabdys – vairuotojas negali sustabdyti automobilio;
- neveikia vairo mechanizmas;
- netvarkingas automobilio ir priekabos sukabinimo įtaisas;
- lyjant, sningant arba esant rūkui neveikia stiklo valytuvas vairuotojo pusėje;
- tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neįjungta avarinė šviesos signalizacija arba gale nėra avarinio sustojimo ženklo.
Pirmieji trys punktai niekam nekelia klausimų. Du paskutiniai – kelia, ir būtent jie rudenį suveikia dažniausiai. Už tokio automobilio vairavimą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį gresia bauda vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. Tas pats straipsnis apima ir padangas, neatitinkančias nustatytų techninių ar naudojimo reikalavimų.
Priekinis kairysis žibintas turi atskirą statusą
Taisyklėse neparašyta „nedega vienas žibintas“. Parašyta – priekinis kairysis. Logika paprasta: tai žibintas, kurį pirmiausia pamato priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas, ir pagal jį jis sprendžia, kur baigiasi jūsų automobilis. Perdegus dešinei lemputei automobilis dar lieka matomas kaip automobilis. Perdegus kairei – iš tolo atrodo kaip motociklas, važiuojantis kiek kitoje vietoje, nei iš tikrųjų.
Čia slypi ir mažai kam žinoma išeitis. KET 98 punktas leidžia naudoti priekinius rūko žibintus ne tik esant blogam matomumui, bet ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Tai nėra leidimas taip važinėti mėnesį – tai leidimas saugiai pasiekti vietą, kur lemputė bus pakeista.
Ir dar viena detalė, kuri Lietuvoje dažnai pamirštama: pagal KET 97 punktą artimosios šviesos privalomos ir šviesiuoju paros metu. Tai reiškia, kad perdegusi lemputė yra problema visą parą, ne tik vakare. Bet ar vienas žibintas tikrai keičia tiek daug? Kelyje, kuriame greičiai didesni nei 90 km/h, sekundė vėlesnis pastebėjimas – tai dešimtys metrų.
Perdegė galinė gabaritinė šviesa? Taisyklė leidžia du variantus
Šią 234.5 punkto dalį verta perskaityti dukart. Sugedusi galinė gabaritinė šviesa savaime neuždaro kelio – ji uždaro kelią tik tada, kai vairuotojas nesiima nė vienos iš dviejų priemonių: neįjungia avarinės šviesos signalizacijos arba nepritvirtina gale avarinio sustojimo ženklo.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo KET ir ANK formuluotes – jos sutampa viena su kita ir nieko nepalieka vairuotojo nuožiūrai. Formaliai taisyklė įvykdoma per minutę. Kas yra vakare apėjęs automobilį su įjungtais žibintais, tas žino, kaip netikėtai paaiškėja, kad viena lemputė jau negyva.
Stiklo valytuvas – sąrašo narys, kurio niekas nesitiki
234.4 punktas yra pats netikėčiausias. Neveikiantis valytuvas vairuotojo pusėje lietui, šlapdribai ar rūkui – tokia pat kliūtis važiuoti, kaip ir neveikiantis stabdys. Ne „nerekomenduojama“. Draudžiama.
Praktiškai tai dažniausiai būna ne gedimas, o sudilusi gumelė, kuri tepa vandenį per stiklą ir nieko nenuvalo. Gal ir smulkmena. Kol pirmą šlapią rudens vakarą priekinis stiklas staiga nebeparodo pėsčiųjų perėjos. Instrukcijoje tai įvardyta kaip keičiama detalė už kelis eurus, o kelyje – kaip pagrindas nutarimui.
Padangos: nuo lapkričio 10 d. skaičiuojamas kitas gylis
KET 230 punktas nurodo, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. automobilius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama. Dygliuotas padangas pagal KET 229 punktą leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Žiemos sezonu žieminėms padangoms taikomas ir aukštesnis protektoriaus gylio reikalavimas – 3 mm, o ne įprastas minimumas. Bauda ta pati: ANK 415 straipsnio 2 dalis, 50–100 eurų.
Britų padangų prekybininkų „Blackcircles.com“ specialistas James Harding, turintis daugiau nei 16 metų patirtį, perspėja dėl to paties: rudenį padidėja kritulių kiekis, o nukritę lapai paslepia ir kelio žymas, ir išdaužas, todėl protektorius turi suspėti nuvesti vandenį. Tik pasekmės ten kitokios – už vieną reikalavimų neatitinkančią padangą gresia bauda iki 2 500 svarų ir trys baudos taškai, o už neveikiantį žibintą – iki 1 000 svarų.
Sunku nepastebėti, kad Lietuvoje už tą patį gedimą skiriama suma daugeliui vairuotojų yra pigesnė nei nauja padanga. Toks santykis neskatina tikrinti iš anksto – jis skatina rizikuoti iki pirmo stabdymo.
Keturi dalykai, kuriuos verta patikrinti šį savaitgalį
Visa patikra užtrunka maždaug tiek, kiek kavos eilė degalinėje:
- įjunkite artimąsias šviesas ir apeikite automobilį – atskirai patikrinkite priekinį kairįjį žibintą;
- paprašykite ko nors paspausti stabdžių pedalą ir įjungti posūkius, kol stovite už automobilio;
- patikrinkite valytuvų gumeles ir langų skysčio atsparumą šalčiui;
- pasitikrinkite, ar avarinio sustojimo ženklas tikrai yra bagažinėje, o ne garaže.
Iki lapkričio 10 d. liko mažiau nei šešios savaitės – tiek laiko turite ir padangoms. Pradėkite nuo žibintų: jiems nereikia nei serviso registracijos, nei eilės.
