Lietus pliaupia, o padangos kas kelias sekundes praranda ryšį su asfaltu. Ar leistinas greitis per lietų Lietuvoje keičiasi savaime? Trumpas atsakymas – ne. Ilgasis atsakymas kai kuriems vairuotojams baigiasi bauda, nors spidometro rodmuo ženklo skaičiaus neperžengė.
Kai kuriose Europos šalyse ženklo skaičius lietui nereikšmingas: pradėjus lyti riba nukrenta automatiškai, o naujas ženklas niekur neatsiranda. Lietuvos sistema sukonstruota kitaip. Būtent dėl to pliaupiant susiformuoja patogus, bet klaidingas įsitikinimas – jei ženklas leidžia, vadinasi, galima.
Kaip tai sutvarkyta Prancūzijoje
Prancūzijoje greičio ribos surašytos dviem variantais – sausam ir šlapiam keliui. Automagistralėje sausu oru leidžiama 130 km/h, pradėjus lyti – 110 km/h. Keliuose su atskirtomis kryptimis riba nukrenta nuo 110 iki 100 km/h, paprastuose užmiesčio keliuose – nuo 90 iki 80 km/h. Kai matomumas sumažėja iki mažiau nei 50 metrų, visuose keliuose galioja 50 km/h.
Įdomiausia detalė – fiksuoti radarai apie orą nieko nežino. Jie nustatyti pagal sausos dienos ribą. Vairuotojas, per lietų lekiantis 120 km/h, formaliai pažeidžia 110 km/h ribą, tačiau 130 km/h nustatytas matuoklis net nesuveiks. Bauda atkeliauja tada, kai greitį vietoje fiksuoja pareigūnas: iki 20 km/h viršijimas kainuoja 68 €, 20–29 km/h – 135 €.
Redakcijos vertinimu, toks modelis vairuotojui paprastesnis: skaičius pasakytas, diskusijų nėra. Lietuvoje atsakomybė perkelta nuo ženklo vairuotojui – tai savaime nėra blogiau, tik reikalauja žinoti vieną Kelių eismo taisyklių punktą.
Lietuvoje leistinas greitis per lietų nesikeičia – keičiasi tik sezonais
KET 131.1 punkte surašytos ribos ne gyvenvietėse: automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais – ne didesnis kaip 130 km/h greitis, lapkričio–kovo mėnesiais – 110 km/h; greitkeliuose atitinkamai 120 ir 110 km/h; keliuose su asfalto ar betono danga – 90 km/h, kituose keliuose – 70 km/h.
Skaičiai keičiasi pagal mėnesį, ne pagal debesis. Spalio pradžioje automagistralėse dar galioja 130 km/h, o nuo lapkričio 1 d. – jau 110 km/h. KET 132 punktas priduria, kad ženklais leistinas greitis gali būti ir padidintas, ir sumažintas, tačiau vairuotojo pasirinktas greitis negali būti didesnis už 131 punkte nustatytą maksimalų.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo abu dokumentus – nei Kelių eismo taisyklėse, nei Administracinių nusižengimų kodekse nėra atskiros „lietaus“ ribos. Žodžio „lietus“ greičio skyriuje nėra nė karto.
KET 127 punktas – vieta, kurioje lietus vis tiek atsiranda
Formuluotė tiksli: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.“ Tame pačiame punkte – įpareigojimas sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, ypač kai blogas matomumas.
Meteorologinės sąlygos čia įrašytos tiesiogiai. Vadinasi, 110 km/h per liūtį gali būti pažeidimas net tada, kai ženklas rodo 110. Bet ar tai įmanoma įrodyti? Įmanoma – dažniausiai tada, kai įrodymas jau stovi griovyje.
KET formuluotė skamba abstrakčiai. Šlapioje pakalnėje – labai konkrečiai. Kas yra per liūtį lėkęs paskui vilkiką ir matęs tik purvo sieną ant priekinio stiklo, tas supranta, kodėl šis punktas nėra formalumas.
Baudos: nuo įspėjimo iki teisės vairuoti atėmimo
Jei greitis vis tiek viršytas, taikomas ANK 416 straipsnis:
- iki 10 km/h – įspėjimas;
- daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h – bauda nuo 12 iki 30 €;
- daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h – nuo 30 iki 90 €;
- daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h – nuo 120 iki 170 €;
- daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h – nuo 170 iki 230 €;
- daugiau kaip 50 km/h – nuo 450 iki 550 €.
Pradedantiesiems vairuotojams ir transporto priemonių, kurių masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams už viršijimą daugiau kaip 30 km/h tas pats straipsnis numato privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
O kas, jei ženklo riba neperžengta, bet greitis akivaizdžiai neatitiko sąlygų? Tada veikia ANK 417 straipsnio 7 dalis – kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 €. Gal ir smulkmena. Kol tas pats epizodas nesibaigia smūgiu į atitvarą: jei Kelių eismo taisyklių pažeidimas nežymiai sutrikdo kito žmogaus sveikatą, ANK 423 straipsnio 2 dalis numato baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 €.
Statistika, kuri paaiškina 127 punkto logiką
Transporto kompetencijų agentūros skelbiamoje 2025 m. eismo įvykių statistikoje – 2 868 įvykiai, 131 žuvęs žmogus ir 3 345 sužeistieji. Tais pačiais duomenimis, apie 42 % žuvusiųjų – nuvažiavimų nuo kelio ir priešpriešinių susidūrimų aukos. Tai būtent tie scenarijai, kurie šlapia danga prasideda nuo vieno nekontroliuojamo manevro. Ir tai – dar ne viskas: rudenį prie šlapios dangos prisideda trumpesnė diena, lapai ant asfalto ir akinimas nuo priešpriešinių žibintų.
Ką patikrinti prieš lietingą kelionę
Per lietų ženklas rodo maksimumą, ne rekomendaciją. Prieš artimiausią lietingą važiavimą verta patikrinti tris dalykus:
- padangų protektoriaus gylį – nusidėvėjusi padanga akvaplanuoti pradeda gerokai anksčiau;
- valytuvų gumas ir stiklo apliejimo skystį – matomumas yra KET 127 punkto dalis;
- distanciją: KET 126 punktas rekomenduoja laikytis ne mažesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo arba pusės spidometro rodmens metrais – kai greitis 70 km/h, tai 35 m.
Ir dar vienas žingsnis, kuris nieko nekainuoja: pliaupiant atimkite nuo ženklo skaičiaus 20 km/h. Lietuvoje to neįpareigoja nė vienas kelio ženklas. Įpareigoja 127 punktas.
