Telefonas suvibruoja degalinėje, darbe ar tiesiog namuose – vieta šįkart nesvarbi. Žinutės siuntėjo laukelyje parašyta „Regitra“, tekste – įspėjimas apie nesumokėtą baudą arba primenama techninė apžiūra, apačioje nuoroda „duomenims patikrinti“. Pirmas instinktas – paspausti. Antras, jei pasiseka susimąstyti, – prisiminti, kad „Regitra“ tokių žinučių apie baudas ar apžiūrą iš principo nesiunčia.
Pati įstaiga šiomis dienomis viešai perspėja dėl panašios žinučių bangos ir netikrų svetainių. Schema nesudėtinga: pasiskolinti svetimą vardą, sukurti skubos jausmą ir tikėtis, kad žmogus nepatikrins, kur veda nuoroda.
Kaip atpažinti, kad žinutė – sukčių darbas
Pirmas ir dažniausias požymis – kalba. Tikros institucijų žinutės paprastai redaguotos, be rašybos ar skyrybos klaidų; sukčių tekstuose jų vis dar pasitaiko, nors kai kurie pranešimai jau parašyti kruopščiau nei prieš kelerius metus. Antras ženklas – turinys: „Regitra“ nerenka baudų ir neorganizuoja techninės apžiūros, tad žinutė, kurioje minimos šios paslaugos, pati save atskleidžia.
- Reikalaujama skubiai pervesti konkrečią pinigų sumą
- Minimos paslaugos, kurių „Regitra“ neteikia – baudos, techninė apžiūra, draudimas
- Kuriamas skubos ar grėsmės įspūdis („sąskaita bus blokuota“, „bauda padvigubės“)
- Nuoroda veda į adresą, kuris tik iš tolo panašus į tikrą
Pavojingiausia tai, kad apgaulinga žinutė kartais atsiranda tame pačiame pokalbio lange, kuriame anksčiau gautos tikros „Regitros“ žinutės – operacinė sistema jas tiesiog sugrupuoja pagal pavadinimą, ne pagal tikrąjį siuntėją.
Netikra svetainė – kopija su klaidomis
Paspaudus nuorodą atsiveria puslapis, kuris iš pirmo žvilgsnio nelabai skiriasi nuo tikrojo: tos pačios spalvos, nukopijuotas logotipas, panašūs tekstai ir nuotraukos. Bet jeigu spalvos ir logotipas sutampa, kaip tada atskirti apgaulę nuo tikrovės?
Atsakymas slypi detalėse, kurių sukčiai paprastai nespėja sutvarkyti. Netikros svetainės dažnai veikia lėtai, stringa mygtukai, o ekrane iššoka pranešimai, kurių tikra institucija niekada nerodo: „laimėjote prizą“, „kompiuteris užkrėstas virusu“, „jūsų paskyra blokuota“. Pasitaiko ir dizaino nelygumų – nesutampantys šriftai, iškreiptas logotipas, nerišlūs sakiniai, skambantys taip, lyg būtų išversti automatiškai.
Tik du adresai yra tikri
„Regitra“ turi vienintelius du oficialius adresus: regitra.lt – informacinę svetainę, ir eregitra.lt – savitarnos sistemą, kurioje tvarkomi su transporto priemonėmis ir vairuotojo pažymėjimais susiję reikalai. Abu baigiasi tiesiog „.lt“, be papildomų žodžių, brūkšnelių ar skaičių priešais domeną.
Sprendimas paspausti nuorodą užtrunka kelias sekundes. Pasekmės, jei adresas – sukčių, žmogui gali likti metų metus.
Praeityje panašios bangos jau nuvilnijo
Tai – ne pirmas kartas, kai „Regitros“ vardas naudojamas apgaulei. Vienu atveju sukčiai Google paieškoje per mokamą reklamą reklamavo identiškai atrodantį portalą ir ragino „patvirtinti prisijungimą“ – vienai moteriai tai baigėsi sukčių sąskaitai paruoštu pervedimu. Kitu atveju internete buvo žadama parduoti vairuotojo pažymėjimą be egzaminų ir mokymų; „Regitra“ patvirtino, kad tokie dokumentai – klastotės, o jų įsigijimas gresia ne tik pinigų praradimu, bet ir teisine atsakomybe. Pagal Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenis, 2026 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje registruota 3 718 sukčiavimo atvejų – 14 % daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Didžiausią dalį, apie 41 % visų atvejų, sudarė apgaulingos SMS žinutės ir phishingo laiškai, dažnai prisistatantys institucijų, tarp jų ir „Regitros“, vardu; per ketvirtį jų užfiksuota 1 514 – maždaug 12 % daugiau nei metų pradžioje.
Sunku nepastebėti, kad skaičiai kyla nepaisant nuolatinių įspėjimų – sukčiai tiesiog keičia formuluotes greičiau, nei žmonės spėja jas atpažinti.
Ką daryti pastebėjus įtartiną žinutę
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, didelės vertės turto įgijimas apgaule gali užtraukti laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Bausmė kaltininkui nereiškia, kad nukentėjusysis automatiškai atgauna pinigus, tad geriausia apsauga – nepasiduoti pirmam impulsui paspausti nuorodą.
- Niekada nespauskite nuorodos iš žinutės – adresą įveskite patys arba naudokite jau išsaugotą žymę
- Prisijungimo ar mokėjimo duomenis tikrinkite tik per regitra.lt arba eregitra.lt
- Įtartiną žinutę persiųskite adresu [email protected] – tai padės apsaugoti kitus vairuotojus
Kitą kartą, kai telefonas suvibruos su žinute „nuo Regitros“, prieš paspausdami nuorodą patikrinkite šiuos tris dalykus. Kelios sekundės atsargumo kainuoja kur kas mažiau nei bandymas atgauti pervestus pinigus.
