Šeštadienio rytas, kelias iki parko. Tėvas mina dviračių taku, vaikas dviračiu – šaligatviu, nes taip atrodo saugiau. Niekas į tai nekreipia dėmesio. Tik Kelių eismo taisyklės į šią sceną žiūri kitaip: mažasis dviratininkas čia nėra pėsčiasis, o transporto priemonės vairuotojas – su visomis pareigomis nuo pirmo pedalo pasukimo.
Kaimynai lenkai kaip tik ruošiasi šią ribą perbraižyti. Ten vaikai iki 10 metų, važiuojantys dviračiu su suaugusiuoju, iki šiol prilyginami pėstiesiems, o parengtas projektas (UD402) siūlo juos laikyti transporto priemonių valdytojais nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje tokio pakeitimo nereikia – pas mus taip jau yra. Ir būtent todėl tėvai dažnai nustemba, ko KET iš jų vaiko reikalauja.
Lietuvoje vaikas ant dviračio – eismo dalyvis su pareigomis
KET VIII skyriuje „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ nėra nė vienos amžiaus išimties, kuri vaiką dviratininką perkeltų į pėsčiųjų grupę. Pėsčiuoju jis tampa tik tada, kai nulipa ir vedasi dviratį – tokiu atveju jam taikomos pėsčiųjų pareigos (KET 38 p.).
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo KET VIII skyrių ir ANK 428 straipsnį – atskiros, švelnesnės tvarkos mažiesiems dviratininkams juose nėra. Tas pats skyrius, tie patys punktai, tos pačios pareigos kaip ir 40-mečiui, minančiam į darbą.
Nuo kelerių metų vaikas dviračiu gali važiuoti keliu
KET 55 punktas numato ne vieną ribą, o kelias – ir jos priklauso ne nuo dviračio, o nuo to, kur ir su kuo vaikas važiuoja:
- Nuo 8 metų – važiuojamąja dalimi, kai šalia prižiūri suaugęs asmuo.
- Nuo 12 metų – savarankiškai, jei išklausytas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytas mokymo kursas ir turimas mokyklos išduotas pažymėjimas.
- Nuo 14 metų – savarankiškai, be jokių papildomų dokumentų.
Gyvenamojoje zonoje – teritorijoje, pažymėtoje ženklu „Gyvenamoji zona“ – dviračio vairuotojo amžius neribojamas. Tai dažniausiai pamirštama KET 55 punkto dalis, nors būtent kiemuose vaikai mina daugiausia.
Dar viena detalė, kurią Lenkijos projektas kaip tik siekia atlaisvinti: KET kalba apie prižiūrintį suaugusįjį, o lydinčiu asmeniu Taisyklėse laikomas ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo (KET 3.91 p.). Vyresnysis 16-metis brolis pagal lenkų projektą galėtų prižiūrėti jaunesnįjį. Lietuvoje – ne.
Šaligatvis vaikui – ne atsarginis dviračių takas
Čia didžiausias skirtumas tarp to, kas daroma, ir to, kas parašyta. Lenkai siūlo iki 14 metų vaikams duoti aiškią teisę važiuoti šaligatviu. Lietuvoje tokios teisės pagal amžių nėra: KET 57 punktas leidžia važiuoti šaligatviu tik tada, kai nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos ar tinkamo kelkraščio – arba kai jais važiuoti neįmanoma dėl duobių ir panašių priežasčių.
Jei dviračių takas yra ir jis tvarkingas, vaikas privalo važiuoti juo, o ne šaligatviu. O jei šaligatviu važiuoti leidžiama, lieka pareiga duoti kelią pėstiesiems ir pro pat pėsčiąjį važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/h. Taisyklėse parašyta vienaip. Šaligatvyje prie mokyklos septintą ryto – visai kitaip.
Perėja: čia dviratį reikia vesti
KET 64.9 punktas dviračių vairuotojams aiškiai draudžia kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Ne rekomenduoja – draudžia. Vadinasi, vaikas prie perėjos privalo nulipti ir pervesti dviratį, o ne pervažiuoti jos sėdėdamas.
Prieš tai KET 59 punktas reikalauja visais atvejais sumažinti greitį artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu. Bet ar daug devynmečių tai žino? Dažniausiai – tik tie, kuriems tai parodė tėvai.
Šalmas, bauda ir riba, nuo kurios vaikas atsako pats
Šalmas dviračio vairuotojui ar keleiviui iki 18 metų, važiuojant keliu, yra privalomas (KET 56 p.). Ir čia svarbus niuansas: keliu KET 3.7 punktas laiko visą eismui skirtą juostą – įskaitant šaligatvius, kelkraščius bei pėsčiųjų ir dviračių takus. Taigi pareiga užsidėti šalmą neišnyksta vien todėl, kad vaikas iš važiuojamosios dalies pasuko į šaligatvį.
Už KET pažeidimus dviračių vairuotojams ANK 428 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 20 iki 40 eurų, o jeigu pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją – nuo 30 iki 50 eurų (ANK 428 str. 2 d.). Tas pats straipsnis mini ir šalmo reikalavimo nesilaikymą.
Tik bauda vaikui dažniausiai neturi adresato. Administracine tvarka pagal ANK atsako asmuo, kuriam iki nusižengimo buvo sukakę 16 metų (ANK 6 str. 1 d.). Jaunesniam baudos neskirs, tačiau atlikus tyrimą informacija apie veiką ir ją padariusį nepilnametį perduodama savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (ANK 6 str. 2 d.). Popieriuose tai atrodo nekaltai – realiame gyvenime tai pokalbis, kurio nė vienas tėvas nenori.
Ką kaimynų reforma reiškia Lietuvos tėvams
Lenkijos projektas siūlo ne tik pakeisti vaiko statusą. Dviračio kortelę ten planuojama išduoti jau nuo 9 metų (dabar – nuo 10) ir laikyti ją būtina savarankiškam važiavimui iki 14 metų, o prižiūrinčio asmens amžių sumažinti iki 16. Projektas dar neperėjęs nei Ministrų Tarybos, nei Seimo, nei Senato.
Lietuvoje panašios diskusijos irgi vyksta – šių metų rugpjūtį ir rugsėjį dėl siūlomų KET pakeitimų dviratininkams viešai nesutarė ministerija ir dviratininkų bendruomenė. Fonas nėra guodžiantis: Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 m. dviratininkai dalyvavo 423 eismo įvykiuose, o sužeistų 12–17 metų vaikų, palyginti su 2022–2024 m. vidurkiu, padaugėjo 34 procentais.
Redakcijos vertinimu, didžiausia Lietuvos problema šiandien ne taisyklių turinys, o jų žinojimas: vaikas dviračiu čia jau dabar turi vairuotojo pareigas, bet apie tris KET 55 punkto amžiaus ribas, šalmo taikymą šaligatvyje ir draudimą pervažiuoti perėją daugelis tėvų išgirsta tik po pirmo incidento. Kaimynai apie savo vaikus dviratininkus bent jau garsiai diskutuoja – pas mus apie juos daugiausia kalbama po eismo įvykio.