„Pažymėjimą turi, tik namie pamiršo“ — tokią frazę pareigūnai iš tėvų išgirsta kiekvieną pavasarį. Bėda ta, kad dviratininko pažymėjimo iš esmės nėra kur patikrinti: tai mokyklos išduotas lapelis, o ne įrašas valstybės registre. Vaikas sako turintis, tėvai patvirtina — ir patikra baigiasi pasitikėjimu. Būtent šis dokumentas nuo 12 metų atveria vaikui teisę važiuoti važiuojamąja dalimi. Be jo tokia kelionė keliu jau yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors daugelis šeimų apie tai net nesusimąsto.
Ką tiksliai sako KET 55 punktas
Kelių eismo taisyklių 55 punktas nustato tris skirtingas amžiaus ribas, ir jos dažnai supainiojamos tarpusavyje. Svarbiausia detalė — riba priklauso ne nuo vaiko dydžio ar įgūdžių, o nuo dokumento.
- Nuo 14 metų — važiuoti važiuojamąja dalimi galima be jokių papildomų sąlygų.
- Nuo 12 metų — tik išklausius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.
- Nuo 8 metų — tik prižiūrint suaugusiajam, kuris važiuoja kartu.
- Gyvenamojoje zonoje — dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Kursą veda mokyklos, taip pat saugaus eismo mokymo centrai. Egzaminas paprastas: teorija apie ženklus bei pirmumo taisykles ir praktinis važiavimas aikštelėje. Pažymėjimas realiai svarbus tik dvejus metus — iki keturioliktojo gimtadienio, po kurio jo niekas nebeprašys. Trumpas gyvenimas dokumentui, dėl kurio reikia atskirų pamokų.
Pažymėjimas yra, o patikrinti nėra kur
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo KET ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, susijusias su dviratininko pažymėjimu. Bendros duomenų bazės, kurioje pareigūnas galėtų operatyviai patikrinti, ar vaikas tokį pažymėjimą turi, teisės aktai nenumato. Dokumentas gimsta ir miršta mokykloje.
Taigi situacija kelyje atrodo taip: pareigūnas gali paprašyti parodyti pažymėjimą, bet jei vaikas jo neturi su savimi, patikrinti teiginį „man jį išdavė mokykloje“ realiai nėra kaip. O kaip tai padaryti šeštadienio vakarą, kai mokykla uždaryta?
Kaimynai šią problemą jau pradėjo spręsti skaitmeniškai. Lenkijos infrastruktūros ministerija planuoja dviratininko kortelę perkelti į valstybinę programėlę telefone, o vaikams skirtą jos versiją — į atskirą nepilnamečių programėlę. Kartu žadama sukurti bendrą egzamino klausimų bazę ir sumažinti kortelės gavimo amžių nuo dešimties iki devynerių metų. Lietuvoje panašaus sprendimo dviratininkams nėra net planuose: skaitmeninimo dėmesys sutelktas į vairuotojo pažymėjimą, kurį ES skaitmeninėje tapatybės piniginėje numatoma turėti iki 2028 metų.
Sunku nepastebėti, kad vaikų dokumentas lieka paskutinėje eilėje — nors būtent jis susijęs su pažeidžiamiausiais eismo dalyviais. Kai kurie dokumentai veikia, kol jų niekas netikrina. Ir tada pasirodo, kad jų niekas ir negali patikrinti.
Kas gresia, jei vaikas keliu važiuoja be pažymėjimo
Čia daugelis tėvų nusiramina per ankstai. Pagal ANK 6 straipsnį administracine tvarka atsako tik tas asmuo, kuriam iki pažeidimo buvo sukakę šešiolika metų. Jaunesniam dviratininkui bauda neskiriama, o teisena pagal ANK 5651 straipsnį negali būti net pradėta.
Tačiau tai nereiškia, kad viskas baigiasi niekuo. Atlikus tyrimą informacija apie veiką ir ją padariusį nepilnametį perduodama savivaldybės administracijos direktoriui bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Tėvams tai jau ne bauda, o pokalbis su institucijomis. Be to, ANK 73 straipsnis už tėvų valdžios nepanaudojimą priešingai vaiko interesams numato įspėjimą tėvams, o pakartotinio nusižengimo atveju — baudą nuo 10 iki 100 eurų.
Sulaukus šešiolikos, atsakomybė persikelia pačiam jaunam dviratininkui. Už eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, tamsiojo paros meto reikalavimų ignoravimą ar šalmo nenaudojimą ANK 428 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 20 iki 40 eurų. Jei pažeidimu sukeliama pavojinga situacija, bauda didėja iki 30–50 eurų, o jei nežymiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata — iki 90–140 eurų.
Šalmas — atskira pareiga iki 18 metų
Pažymėjimas ir šalmas yra dvi nepriklausomos pareigos. KET 56 punktas nurodo, kad dviračio vairuotojas ar keleivis iki 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniems jis tik rekomenduojamas. Dar viena smulkmena, kurią pamiršta: važiuojant važiuojamąja dalimi reikia ryškiaspalvės liemenės arba degančių žibintų priekyje ir gale.
Paspirtukui riba dar aukštesnė
Elektrinei mikrojudumo priemonei taikoma griežtesnė tvarka nei dviračiui. Pagal KET 661 punktą važiuoti dviračių takais, juostomis, kelkraščiu ar važiuojamąja dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o nuo 14 metų — tik išklausius tą patį ministerijos nustatytą kursą ir turint mokyklos pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, bet jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Tas pats lapelis, tik kita amžiaus riba — ir dar mažiau tėvų apie jį žino.
Ką padaryti prieš išleidžiant vaiką į kelią
Kol bendros bazės nėra, visa įrodymo našta lieka šeimai. Prieš sezoną verta sutvarkyti tris dalykus:
- Pasitikslinkite mokykloje, ar vaikas tikrai išklausė kursą ir ar pažymėjimas išduotas — ne visose klasėse jis vyksta automatiškai.
- Nufotografuokite pažymėjimą ir išsaugokite nuotrauką telefone, savame ir vaiko. Tai kol kas vienintelė „skaitmeninė versija“, kuri egzistuoja.
- Patikrinkite dviratį ir įrangą: veikiantį stabdį, garso signalą, atšvaitus, žibintus, liemenę ir šalmą — už jų trūkumą atsakomybė jau reali.
Penkios minutės pokalbio su klasės vadovu ir viena nuotrauka telefone išsprendžia tai, ko valstybės sistema kol kas neišsprendė.
