Briuselis vidaus degimo variklių draudimą numatė nuo 2035-ųjų. Vokietijos transporto ministras jį vadina didele klaida. Tačiau elektromobilių premijos atsisakyti neketina.
Steffen Bilger (CDU), Vokietijos federalinis transporto ministras, interviu dienraščiui „Die Welt“ kalbėjo be užuolankų: „Vidaus degimo variklių draudimas buvo didelė klaida.“ Anot jo, „federalinė vyriausybė sutaria Briuselyje kartu siekti draudimo atšaukimo“, o šią poziciją remia ir profesinės sąjungos bei darbo tarybos. Tame pačiame interviu ministras patvirtino, kad valstybinė elektromobilių pirkimo premija Vokietijoje galios iki 2029 m.
Komisijos nuolaidos ministrui per maža
2023 m. priimtos taisyklės reikalauja, kad nuo 2035-ųjų ES parduodami nauji automobiliai išmestų 100 % mažiau CO2 nei 2021 m. Kitaip tariant, benzininiams ir dyzeliniams modeliams salonuose vietos nebeliktų. 2025 m. gruodį Europos Komisija pasiūlė tikslą sumažinti iki 90 %, o likutį kompensuoti e-kuru, biokuru ir vadinamuoju žaliuoju plienu.
S. Bilgeriui to negana. Jis reikalauja draudimo visiškai atsisakyti – tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams. „Die Welt“ duomenimis, Europos liaudies partijoje svarstomas dar vienas variantas – 80 %. Komisija siūlo 90 %. Dalis Europos Parlamento politikų – 80 %. Berlynas nori, kad draudimo neliktų visai. Kol nauja redakcija nepatvirtinta, formaliai tebegalioja 100 % tikslas.
Vidaus degimo variklių draudimas ir naujoji VEEF klasė
Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, Berlynas ir Paryžius jau sutarė dėl bendro kompromiso gairių. Jose numatyta nauja transporto priemonių klasė VEEF – automobiliai, kuriems būtų leidžiama važiuoti tik klimatui neutraliu biokuru ir sintetiniu e-kuru. Sąlygų ir terminų kol kas neskelbta. Karlsruhės technologijos instituto (KIT) variklių specialistas tokį sprendimą vertina kaip postūmį, kurio reikia, kad e-kuras pagaliau būtų gaminamas dideliu mastu. Tik ar degalinėse jis atsiras už kainą, kurią paprastas vairuotojas pajėgs mokėti?
Ministro motyvai – pramonės. Vokietija nori ir toliau gaminti įvairių pavarų automobilius pasaulinei rinkai. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) tyrimas rodo, kad 36 šalies regionuose ypač daug darbo vietų priklauso nuo vidaus degimo variklių, o Zalcgitere tai net 14 % visų darbo vietų.
Premija lieka, bet tik iki 2029-ųjų
Su elektromobiliais ministras elgiasi atsargiau. Staigus subsidijų nutraukimas, jo žodžiais, sugriautų pasitikėjimą, o kai kuriems pirkėjams premija yra lemiamas argumentas. Nuo gegužės pateikta daugiau nei 100 000 paraiškų.
Kas gauna ir kiek
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įregistruotiems elektromobiliams skiriama iki 6 000 eurų: bazinė suma grynajam elektromobiliui – 3 000 eurų, likusi dalis priklauso nuo namų ūkio pajamų ir vaikų skaičiaus. Bendra apmokestinamųjų pajamų riba – 80 000 eurų per metus, šeimoms ji didesnė. Po 2029-ųjų pratęsti premijos S. Bilgeris nemato reikalo, nes elektromobiliai, jo teigimu, „visiškai konkurencingi rinkoje“.
Rinka juda greičiau nei politikai
Remiantis elektroauto-news.net paskelbtais registracijų duomenimis, 2026 m. rugsėjį Vokietijoje įregistruoti 88 599 nauji grynieji elektromobiliai – 95 % daugiau nei prieš metus. Jų dalis siekė 34,5 %, o benzininių ir dyzelinių kartu – vos 26,4 %. Visoje ES per pirmus aštuonis šių metų mėnesius grynųjų elektromobilių dalis pakilo iki 21,7 % (prieš metus – 15,8 %).
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjams
ES CO2 taisyklės gamintojams galioja visoje Bendrijoje, todėl ir Lietuvos salonų pasiūla priklausys nuo to, kas bus nuspręsta Briuselyje. Sušvelnintas draudimas gamintojams paliktų daugiau laisvės prekiauti benzininiais ir hibridiniais modeliais.
Lietuvos kelių transporto priemonių parko registro duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 1 d. šalyje buvo 57 158 elektrifikuoti lengvieji automobiliai: 29 035 grynieji elektromobiliai ir 28 123 įkraunami hibridai. Tai vos 3,03 % viso parko. Gyventojams APVA skiria 5 000 eurų už naują ir 2 500 eurų už ne senesnį kaip ketverių metų naudotą elektromobilį, tačiau parama skirstoma atskirais kvietimais, kai jiems skiriama lėšų.
Redakcijos vertinimu, pirkėjams labiausiai kenkia ne pats draudimas, o nežinomybė: automobilį renkantis dešimčiai metų, šiandien neįmanoma pasakyti, kokios taisyklės galios 2035-aisiais. Vokietija bent aiškiai pasakė, kiek laiko mokės premiją – tokio aiškumo norėtųsi ir iš Briuselio.
