Ketvirtadienis, 17.40, išvažiavimas iš Kauno link Vilniaus. Prieš kelio darbų zoną kairioji juosta baigiasi, abi juostos vos slenka. Vienas vairuotojas sąžiningai persirikiuoja į dešinę dar už pusės kilometro ir stovi eilėje. Kairiąja juosta, kuri juda kiek greičiau, pro jį pravažiuoja kitas automobilis – iki pat oranžinių kūgių – ir, įjungęs posūkio žibintą, laukia, kol bus įleistas.
Pirmoji reakcija – neįleisti, tegul stovi kaip visi. Tik čia daug kas klysta: užtrauktuko principas Lietuvos Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas aiškiai, ir prie kūgių laukiantis vairuotojas šiuo atveju elgiasi teisėtai. Spalį, kai kelininkai skuba užbaigti darbus iki šalčių, tokių susiaurėjimų keliuose netrūksta, o kartu ir ginčų. Vis dėlto yra viena sąlyga, be kurios pareiga įleisti išvis neatsiranda.
Ką iš tikrųjų sako KET 105 punktas
Užtrauktuko principas Lietuvoje įrašytas Kelių eismo taisyklių 105 punkte. Formuluotė trumpa: „Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.“
Patikrinome punkto tekstą – jame nėra nė žodžio apie greitį, atstumą iki kliūties ar kelio darbų ženklą. Lieka trys elementai. Viena juosta neišvažiuojama, susidarė eilė, o praleidžiamas pirmasis tos eilės automobilis – tas, kuris jau atvažiavo iki susiaurėjimo.
Sąlyga, kurią lengva praleisti
Lemiamas žodis – „eilė“. Jei kairioji juosta baigiasi, bet automobiliai dešine juosta važiuoja laisvai ir normaliu greičiu, 105 punktas netaikomas. Tada galioja bendroji persirikiavimo taisyklė, o pareiga duoti kelią tenka tam, kuris keičia juostą. Kitaip tariant, tas pats manevras tame pačiame kelio ruože piko metu yra teisėtas, o vidurdienį – jau pažeidimas.
Kiek automobilių privalote įleisti
Vieną. Taisyklė įpareigoja kiekvieną gretimos juostos vairuotoją, ne kas antrą ar kas penktą. Įleidote vieną – kitą įleis už jūsų važiuojantis, ir juostos susijungia pakaitomis, lyg užtrauktuko dantukai, o eilė abiejose pusėse juda tolygiai.
Įleisti tris ar keturis iš eilės nedraudžiama, tačiau tai išmuša ritmą: už jūsų stovintieji ima jausti, kad juda tik kaimyninė juosta. Kas yra stovėjęs už tokio „mandagaus“ vairuotojo – tas supranta.
Kai eilės nėra, bauda gresia įsiterpiančiajam
Be eilės grįžtama prie KET 104 punkto: persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Tas, kuris laisvu keliu nulekia iki juostos galo ir ten bando įsisprausti, rizikuoja dvigubai. Ir susidurti, ir sumokėti.
ANK 417 straipsnio 3 dalis už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant nevykdymą numato baudą nuo 60 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalis leidžia papildomai atimti teisę vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių – tai ne privaloma, bet galima nuobauda. Įvykus susidūrimui, kaltė paprastai vertinama atsižvelgiant į tai, kas privalėjo duoti kelią.
O kaip su tuo, kuris eilėje atsisako įleisti? Atskiros baudos būtent už KET 105 punkto nevykdymą ANK neįvardija. Tikėtiniausia, kad būtų taikoma bendroji 417 straipsnio 7 dalis, kuri už KET pažeidimus, nenumatytus kitose kodekso normose, numato nuo 10 iki 12 eurų baudą. Suma simbolinė, tačiau po susidūrimo ginčas dėl kaltės ir draudimo išmokos gali kainuoti gerokai daugiau.
Kur užtrauktuko principas netaikomas
Daug painiavos kyla įvažiuojant į magistralę ar greitkelį. KET 112 punktas čia vienareikšmis: vairuotojas privalo važiuoti greitėjimo juosta ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Greitėjimo juosta nėra juosta, kurioje „eismas negalimas“. Ji tiesiog baigiasi, nes taip suprojektuota. Išimties kamščiui 112 punkte nenumatyta, todėl ir sustojusioje magistralėje įsiliejantysis lieka tas, kuris duoda kelią.
Lenkijoje – „žymus sulėtėjimas“, Lietuvoje – eilė
Lenkijos automobilių portalai vėl rašo, kad vairuotojai ne taip supranta važiavimą „užtrauktuku“. Ten ši taisyklė įteisinta 2019 m. gruodį Kelių eismo įstatymo 22 straipsnio 4a ir 4b dalyse ir taikoma tik esant žymiam greičio sumažėjimui. Kas yra „žymus“, įstatymas neapibrėžia, todėl ginčai tarp vairuotojų ten nesibaigia.
Lietuviška formuluotė konkretesnė: vietoj greičio vertinimo – faktas, kad viena juosta neišvažiuojama ir susidarė eilė. Redakcijos vertinimu, tai vienas aiškiausių KET punktų, tačiau jo esmė vairuotojų nepasiekia – egzaminui išmokta, kelyje pamiršta.
Ką daryti artėjant prie susiaurėjimo
Grįžkime prie ketvirtadienio eilės. Abi juostos vos slinko, eilė buvo susidariusi, tad prie kūgių laukęs vairuotojas pasielgė pagal 105 punktą, o įleisti jį turėjo pirmasis dešinės juostos automobilis. Jei tas pats būtų nutikę laisvu keliu, teisus būtų buvęs tas, kuris persirikiavo anksčiau.
- Jūsų juosta baigiasi ir susidarė eilė – važiuokite ja iki susiaurėjimo vietos ir persirikiuokite tik įsitikinę, kad jus praleidžia.
- Važiuojate juosta, kuri tęsiasi – įleiskite vieną automobilį ir palikite jam vietos, o ne prisiglauskite prie priekinio buferio.
- Eismas laisvas – persirikiuokite iš anksto ir duokite kelią gretima juosta važiuojantiems.
- Įvažiuojate greitėjimo juosta – kelią duodate jūs, nesvarbu, ar magistralėje kamštis.
Prieš kitą kelio darbų zoną užtenka trumpos patikros: ar priekyje jau stovi eilė? Nuo atsakymo priklauso, kas ką privalo praleisti.
