Stovėjimas prieš eismo kryptį Lietuvoje savaime nėra pažeidimas. Daugelis vairuotojų girdėjo priešingai: automobilis, pastatytas nosimi į priešpriešinį srautą, esą visada užsitarnauja baudą. Kelių eismo taisyklėse (KET) tokio bendro draudimo nėra. Jose yra kai kas tikslesnio – sąlygos, kurios priklauso nuo gatvės tipo, eismo juostų skaičiaus ir nuo to, ar esate gyvenvietėje.
Lenkijos automobilių žiniasklaidoje ši tema vėl aptarinėjama, nes tenykščiai vairuotojai pasimeta tarp išimčių. Lietuvoje taisyklė aiškesnė, bet spąstų yra ir čia. O spalio vakarais, kai sutemsta vis anksčiau, prisideda dar viena nuostata, kurią prisimena nedaug kas.
Ką iš tikrųjų leidžia KET 141 ir 142 punktai
Bazinė taisyklė surašyta KET 141 punkte: sustoti ir stovėti leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje. Tai numatytasis variantas visur.
Išimtis įtvirtinta 142 punkte. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje:
- vienos krypties eismo keliuose;
- keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
Antrasis atvejis ir yra tas vadinamasis parkavimas prieš eismą. Siaura dvipusė gatvė miegamajame rajone, po vieną juostą į kiekvieną pusę – automobilį palikti kairėje leidžiama. Tačiau prospekte, kuriame kiekviena kryptimi yra po dvi juostas, tas pats manevras jau prieštarauja taisyklėms, nors vietos prie bortelio ten gali būti net daugiau. Tai ne pareigūno kaprizas. Tai vienas KET sakinys.
Kur stovėjimas prieš eismo kryptį draudžiamas
Už gyvenvietės ribų
142 punktas galioja tik gyvenvietėse. Pravažiavus ženklą „Gyvenvietės pabaiga“, kairė kelio pusė stovėjimui nebetinka, net jei kelias tuščias, o kelkraštis platus. Lieka tik dešinė pusė pagal 141 punktą.
Kai sutemsta
KET 143 punktas nustato, kad neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sustoti leidžiama tik įjungus avarinę šviesos signalizaciją, o stovėti – tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. Rudenį tai svarbiau nei vasarą. Kairėje stovinčio automobilio raudoni galiniai atšvaitai nukreipti ne į tuos, kurie važiuoja gretima juosta, todėl tamsioje gatvėje toks automobilis iš tamsos išnyra gerokai vėliau, nei norėtųsi.
Kai pravažiuoti lieka mažiau nei 3 metrai
KET 150.7 papunktis draudžia sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos, bortelio ar važiuojamosios dalies krašto lieka mažiau kaip 3 m. Siauroje dvipusėje gatvėje šis reikalavimas dažnai ir nulemia viską. Be to, norint pasiekti kairę pusę, tenka kirsti priešpriešinio eismo juostą, o siaurą ištisinę liniją 1.1 kirsti draudžiama.
Atrodo, viskas aišku? Ne visai, nes lieka pažeidimas, kurio iš vairuotojo vietos tiesiog nesimato.
Ženklas, atsuktas ne į jus
Ženklų „Sustoti draudžiama“ (Nr. 332) ir „Stovėti draudžiama“ (Nr. 333) aprašymuose KET nurodo, kad draudimas galioja toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Tas pats pasakyta apie ženklus Nr. 334 ir 335, kurie riboja stovėjimą nelyginėmis ir lyginėmis mėnesio dienomis.
Kairėje gatvės pusėje stovintys ženklai atsukti į priešpriešinį srautą, todėl važiuodami savo juosta matote tik jų šoną ar nugarą. Ženklas yra, tik atsuktas ne į jus. Prieš paliekant automobilį kairėje, verta paeiti kelis žingsnius iki artimiausio stulpo ir pažiūrėti, kas ant jo pavaizduota. Lenkų portalas „Interia“ kaimynų vairuotojams pataria tą patį – apsižiūrėti iki artimiausios sankryžos.
Lenkijoje „mažas eismas“, Lietuvoje – juostų skaičius
Pagal Lenkijos kelių eismo įstatymo 49 straipsnį kairėje pusėje stovėti leidžiama gyvenvietėje vienos krypties kelyje, taip pat dvipusiame kelyje, kuriame „mažas eismas“. Ką reiškia „mažas“, įstatymas neapibrėžia, tad, „Interia“ duomenimis, ta pati gatvė rytą ir vėlų vakarą gali būti vertinama skirtingai. Už pažeidimą ten gresia 100 zlotų bauda ir vienas baudos taškas, o trukdantį automobilį gali nutempti į saugojimo aikštelę.
Reidasofficial.lt redakcija sulygino abiejų šalių taisykles. Lietuviškas kriterijus – po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – patikrinamas akimis, be spėlionių apie srauto intensyvumą. Skiriasi ir atstumai: Lenkijoje nuo sankryžos ar pėsčiųjų perėjos reikia laikytis 10 m, o Lietuvoje KET 150.4 ir 150.8 papunkčiai numato 5 m. Redakcijos vertinimu, tai retas atvejis, kai KET formuluotė palieka mažiau vietos ginčui nei kaimynų įstatymas. Važiuojantiems į Lenkiją verta žinoti, kad Lietuvoje įprastas sprendimas ten gali baigtis kvitu.
Bauda – ir ne vienintelė rizika
Už stovėjimą ten, kur KET to neleidžia, ANK 417 straipsnio 2 dalis numato vairuotojams baudą nuo 30 iki 90 eurų. Jei pakeliui į kairę pusę buvo kirsta ištisinė linija, tai jau atskiras ženklinimo nesilaikymas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, už kurį bauda taip pat siekia nuo 30 iki 90 eurų.
Dar lieka išvažiavimas. Kairėje stovėjęs vairuotojas, pradėdamas važiuoti, iš karto atsiduria priešpriešinio srauto kelyje, o KET 101 punktas įpareigoja prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti nevykdymą ANK 417 straipsnio 3 dalis numato baudą nuo 60 iki 90 eurų.
Kairė gatvės pusė gali būti visiškai teisėta vieta. Bet tik tada, kai sutampa visos sąlygos: gyvenvietė, vienpusis eismas arba po vieną juostą kiekviena kryptimi, pakankamas pravažiavimo plotis ir jokio draudžiamojo ženklo toje pusėje. Praleidus bent vieną iš jų, rizikuojama ne tik bauda, bet ir susidūrimu tamsoje, išvažiuojant tiesiai priešpriešiniam srautui į kelią.
