Jei šiomis dienomis važiuojate keisti padangų į žiemines, servise galite išgirsti pasiūlymą: azotas padangose vietoj įprasto oro. Už nedidelį priedą. Argumentai skamba solidžiai – slėgis laikysis ilgiau, padangos senės lėčiau, o degalų sąnaudos sumažės, nes automobilis riedės lengviau. Būtent paskutinis pažadas sugundo daugiausia žmonių, ypač kai kiekvienas litras degalinėje skaičiuojamas.
Šį pažadą galima pasverti ne pagal lankstinuką, o pagal skaičius. Jų yra. Ir jie gerokai kuklesni, nei leidžia manyti paslaugos aprašymas.
Ką parodė metus trukęs bandymas
Dažniausiai cituojamą bandymą atliko JAV vartotojų organizacija „Consumer Reports“. Ji paėmė 31 padangų modelį: vieną kiekvieno modelio padangą pripūtė oru, kitą – azotu, abi iki 30 psi (apie 2,07 baro). Padangos metus stovėjo lauke, nesumontuotos ant automobilių. Po 12 mėnesių oru pripūstos vidutiniškai neteko 3,5 psi (apie 0,24 baro), azotu pripūstos – 2,2 psi (apie 0,15 baro).
Skirtumas – 1,3 psi, arba maždaug 0,09 baro per visus metus. Azotas pro gumą tikrai skverbiasi lėčiau nei deguonis, tad efektas realus. Tačiau pati organizacija padarė išvadą, kad nauda nedidelė, o slėgio neteko visos padangos, nepriklausomai nuo to, kuo buvo pripūstos. Bandymas nėra naujas, bet fizika nuo to laiko nepasikeitė.
Riedėjimo pasipriešinimui dujų rūšis nesvarbi
Degalų sąnaudas padangos veikia per riedėjimo pasipriešinimą – kiek energijos sunaudojama gumai deformuotis kiekvienu rato apsisukimu. Šį dydį lemia padangos konstrukcija, protektoriaus mišinys ir slėgis. Dujų rūšis – ne. Įprastas oras ir taip yra maždaug 78 % azoto, todėl pripūtę grynu azotu pakeičiate tik maždaug penktadalį to, kas yra padangos viduje.
Jei dvi vienodos padangos pripūstos iki to paties slėgio, viena oru, kita azotu, jos rieda vienodai ir degalų suvartoja tiek pat. Tą pažymi ir automobilių portalas „SlashGear“: įtikinamo tyrimo, kad azotas pats savaime gerintų degalų ekonomiją, nėra. Nauda gali atsirasti tik netiesiogiai – jei vairuotojas slėgio nesitikrina, o azotas jį išlaiko šiek tiek ilgiau. Kiek tas „šiek tiek“ reiškia litrais?
Azotas padangose ir degalų sąnaudos skaičiais
JAV energetikos departamento svetainė fueleconomy.gov nurodo, kad vidutiniam visų padangų slėgiui nukritus 1 psi, degalų ekonomija pablogėja apie 0,2 %. Pritaikius tai „Consumer Reports“ rezultatui, 1,3 psi skirtumas reikštų maždaug 0,26 %. Ir tai tik metų pabaigoje, kai skirtumas didžiausias.
Esant 7 l/100 km sąnaudoms ir 15 000 km ridai per metus, automobilis sudegina apie 1 050 litrų degalų. Iš šio kiekio 0,26 % – apytiksliai 2,7 litro, o realiai dar mažiau, nes skirtumas kaupiasi palaipsniui. Palyginimui: ta pati svetainė teigia, kad tiesiog laikant rekomenduojamą slėgį degalų ekonomija vidutiniškai pagerėja apie 0,6 %, o kai kuriais atvejais – iki 3 %.
Dar vienas skaičiavimas. Jei visus metus važinėjama su 0,5 baro (apie 7,3 psi) žemesniu nei rekomenduojama slėgiu, nuostolis siekia apie 1,5 %. Tam pačiam automobiliui tai jau apie 15 litrų per metus – daugiau nei penkis kartus daugiau už visą teorinį azoto pranašumą.
Šaltis slėgį mažina visoms dujoms vienodai
Spalį ir lapkritį ši tema aktualiausia. Padangos pripučiamos šiltame servise, o po kelių dienų ryte termometras rodo minusą. Dujų slėgis krenta kartu su temperatūra, ir azotas čia jokios išimties nedaro – jam galioja tas pats dujų dėsnis kaip orui.
Paprastas fizikos skaičiavimas: padanga pripūsta iki 2,2 baro esant +15 °C. Prie manometro rodmens pridėjus atmosferos slėgį (apie 1,01 baro) ir perskaičiavus pagal absoliučią temperatūrą, esant –5 °C slėgis nukrenta iki maždaug 1,98 baro. Daugiau nei 0,2 baro vien dėl temperatūros. Tai daugiau nei dvigubai viršija skirtumą, kurį oras ir azotas bandyme sukaupė per ištisus metus.
Pagal ES reglamentą nuo 2014 m. lapkričio 1 d. nauji lengvieji automobiliai be padangų slėgio stebėjimo sistemos negali būti registruojami. Briuselis gamintojus privertė jutiklius sumontuoti. Priversti vairuotojus reaguoti į geltoną lemputę kol kas nepavyko – daugelis iš mūsų slėgį tikriname tik tada, kai ji jau šviečia.
Vienas tikras azoto pranašumas – drėgmė. Jame mažiau vandens garų, todėl lėčiau oksiduojasi padangos vidus. Bet įprastas vairuotojas padangas pakeičia gerokai anksčiau, nei šis skirtumas tampa juntamas.
Kada azotas turi prasmę ir ką daryti po padangų keitimo
Azotas padangose nekenkia, o jei paslauga nemokama, nėra ko atsisakyti. Nukritus slėgiui, tokią padangą galima saugiai papildyti įprastu oru – dujų maišymas pavojaus nekelia. Daugiausia prasmės azotas turi tiems, kurie slėgį tikrina retai, ir automobiliams, kurie ilgai stovi nenaudojami. Bet net tada jis tik sulėtina slėgio kritimą, o ne jį sustabdo. Redakcijos vertinimu, už azotą mokėti papildomai verta nebent tada, kai žinote, kad manometro į rankas vis tiek neimsite.
Užuot permokėjus, verčiau po padangų keitimo skirti kelias minutes slėgiui:
- slėgį tikrinkite šaltų padangų, geriausiai ryte, prieš važiuodami;
- rekomenduojamą reikšmę rasite ant vairuotojo durelių staktos, degalų bako dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio instrukcijoje;
- po pirmų šalnų patikrinkite dar kartą – servise pripūstos padangos šaltyje netenka dalies slėgio;
- jei automobilyje yra slėgio stebėjimo sistema, sureguliavę slėgį ją iš naujo nustatykite, kaip nurodo gamintojas.
Patikrinkite slėgį šį savaitgalį, ypač jei žiemines padangas jau uždėjote. Tai užtrunka penkias minutes ir degalų sąnaudoms duos daugiau nei bet kokios dujos ventilyje.
