Stovite prie kolonėlės ir netyčia žvilgtelite į kainų švieslentę. Dyzelinas brangesnis už benziną – ir ne keliais centais, kaip kartais būdavo anksčiau. Kas pylė dyzeliną ir pažiūrėjo į gretimą benzino eilutę – tas supranta. Daugelį metų dyzelinas kainavo panašiai arba net pigiau, todėl ir dyzeliniai automobiliai atrodė kaip savaime suprantamas pasirinkimas daug važiuojantiems.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, spalio 16 d. vidutinė dyzelino kaina siekė 2,223 €/l, benzino – 1,960 €/l. Skirtumas – 26 centai litrui. Prieš metus, 2025 m. spalio 13 d., jis tesiekė 6 centus. Dažniausiai kaltinami akcizai ir „žalioji“ politika. Lenkų leidinio „Auto Świat“ apžvalgininkas Piotras Szypulskis abi versijas atmeta, o Lietuvos skaičiai jo išvadą tik patvirtina.
Mokesčiai paaiškina tik kelis centus
Lenkijoje tai matyti dar aiškiau. Nuo 2026 m. spalio 3 d. akcizas benzinui ten siekia 1239 zlotų, dyzelinui – 880 zlotų už 1000 litrų. Įskaičiavus kuro ir emisijų mokesčius, „Auto Świat“ skaičiavimu, litre benzino be PVM yra apie 1,53 zloto mokesčių, o dyzelino – apie 1,41 zloto. Dyzelinas apmokestinamas mažiau, bet kainuoja daugiau.
Lietuvoje akcizai išdėstyti kitaip, tačiau esmė nesikeičia. Finansų ministerijos skelbiamais tarifais, pastovioji akcizo dalis dyzelinui – 500 €, benzinui – 466 € už 1000 litrų. Tai 3,4 cento litrui, o su 21 % PVM – apie 4 centai. Pridėjus CO2 dedamąją (benzinui 96 €, dyzelinui 53,6 €), benzinas apmokestinamas net šiek tiek daugiau.
Kur tada dingsta likę daugiau nei 20 centų?
Barelis, iš kurio dyzelino išeina mažiau
Atsakymo reikia ieškoti naftos perdirbimo gamykloje. „Auto Świat“ pateikiamais duomenimis, iš vieno barelio (159 litrų) žaliavinės naftos gaunama 63,6–71,6 litro benzino, 39,8–55,7 litro dyzelino ir krosnių kuro bei 15,9–23,9 litro aviacinio kuro. Likusi dalis tenka suskystintoms dujoms, bitumui, alyvoms ir chemijos pramonės žaliavai.
Šių proporcijų laisvai pakeisti negalima. Jas lemia naftos rūšis ir gamyklos technologija, todėl padidinti dyzelino išeigą gerokai sunkiau nei benzino. Tai ne sąmokslo teorija. Tai chemija.
Dyzelino reikia visiems – nuo vilkikų iki laivų
Benzinas daugiausia atsiduria lengvųjų automobilių bakuose. Dyzelinas varo visą ekonomiką: sunkvežimius, laivus, žemės ūkio ir pramonės techniką, kariuomenės transportą. Kariuomenės kuro sunaudoja milžiniškai – „Auto Świat“ duomenimis, F-16 ar MiG-29 naikintuvas per valandą skrydžio sudegina apie 3000 litrų. Tiesa, tai aviacinis kuras, tačiau jis gaminamas iš tos pačios naftos frakcijos.
Aviacinis kuras ir dyzelinas išgaunami panašiame temperatūrų intervale, todėl gamyklos jų gamybą perskirsto pagal tai, kuris tuo metu pelningesnis. Kuo daugiau skrydžių, tuo didesnė konkurencija dėl tos pačios barelio dalies.
Žiema prideda savo dalį
Krosnių kuras savo sudėtimi labai artimas dyzelinui. Šildymo sezonu jo paklausa auga, o kartu brangsta ir dyzelinas. Spalio vidurys – kaip tik tas metas, kai šis veiksnys pradeda veikti.
Europa pati dyzelino nepasigamina
Benzino Europa pasigamina pakankamai, o dyzelino jau daugelį metų sunaudoja daugiau, nei pagamina. Didelę trūkumo dalį anksčiau dengė importas iš Rusijos, tačiau dabar šį kelią uždaro ES sankcijos. JAV laikinai sušvelnino savo sankcijas Rusijos dyzelinui iki 2027 m. balandžio 7 d., tačiau Lietuvos degalinėms tai nieko nekeičia – ES draudimas tebegalioja.
Pasiūlą dar labiau mažina apgadintos perdirbimo gamyklos Persijos įlankos regione ir atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones. Tarptautinė energetikos agentūra pažymi, kad didelė dalis pasaulio gamyklų jau dabar išgauna didžiausią įmanomą vidutinių distiliatų kiekį, o dyzelino stygius gali užsitęsti iki 2027 m.
Brent nafta kainuoja daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį – brangi, bet ne rekordinė. „Auto Świat“ apžvalgininko pastebėjimu, dyzelino kainos jau pasiekė rekordą. Šis atotrūkis rodo, kad problemą kelia ne pati naftos kaina, o dyzelino paklausos ir pasiūlos disbalansas.
Dyzelinas brangesnis už benziną – ar ilgam?
LEA duomenys rodo aiškią kryptį: nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2026 m. spalio 12 d. dyzelinas pabrango apie 74 centus litrui, benzinas – apie 51 centą. Kol Europoje trūks dyzelino, o žiema didins krosnių kuro paklausą, kainų skirtumas greičiausiai išliks. Dyzelinių automobilių savininkams išvada nemaloni: mažesnės sąnaudos jau nebe taip stipriai atperka brangesnį litrą.
Redakcijos vertinimu, diskusijose apie akcizų mažinimą gydomas simptomas, o ne liga. Pavasarį laikinas dyzelino akcizo sumažinimas, Finansų ministerijos skaičiavimu, turėjo atpiginti litrą maždaug 6 centais – to neužtektų padengti net ketvirtadaliui dabartinio skirtumo. Ilgalaikį poveikį kainoms gali turėti tik didesni strateginiai rezervai ir perdirbimo pajėgumai Europoje.
