Atšvaitas nešviečia. Jame nėra nei baterijos, nei lemputės, o kaip veikia atšvaitas, daugelis pėsčiųjų net nesusimąsto – prisega jį prie kuprinės arba įsimeta į kišenę ir laiko reikalą išspręstu. Nuo to, kaip šis daiktelis veikia, priklauso, kur jį nešioti.
Dienos trumpėja, į darbą ir namo vis daugiau žmonių eina tamsoje, o rudens lietus ir rūkas vairuotojams matomumą dar labiau sumažina. Pranešime spaudai, išplatintame per spalio 15 d. minėtą Atšvaitų dieną, VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto profesorius dr. Artūras Jukna paaiškino atšvaito optiką. Paaiškėjo, kad ši smulkmena yra gana gudrus fizikos sprendimas.
Šviesa grįžta ten, iš kur atėjo
Įprasta apranga su žibintų šviesa elgiasi dvejopai: dalį sugeria, likusią išsklaido į visas puses. Atgal link automobilio grįžta tik maža dalelė, todėl tamsiai apsirengęs žmogus kelkraštyje susilieja su fonu. Veidrodis būtų ne ką geresnis. Jis šviesą atspindi kampu, tad ji nukeliautų į šoną, o ne vairuotojui į akis.
Atšvaitas yra retroreflektorius – jis grąžina šviesą ta pačia kryptimi, kuria ji atkeliavo, tiesiai link žibintų. Vairuotojas sėdi netoli šviesos šaltinio, todėl ten, kur kitaip matytų tamsą, pamato ryškų tašką.
„Didžiausias atšvaito privalumas – jo paviršiuje dalis smulkių elementų nuolat atspindi dalį šviesos tiksliai link šviesos šaltinio“, – aiškina prof. A. Jukna. Iš to kyla ir mažai kam žinomas dalykas: šalia einantis žmogus jūsų atšvaito švytėjimo beveik nemato. Mato tas, kuris šviečia.
Stiklo rutuliukai ir mikroprizmės
Atšvaito paviršių sudaro mikroskopiniai stiklo rutuliukai arba prizmės formos struktūros. Rutuliuke šviesa lūžta, atsispindi nuo vidinio paviršiaus ir išeina atgal. Prizmė veikia kaip kubo kampas: trys viena kitai statmenos sienelės šviesą atspindi paeiliui ir paleidžia ją priešinga kryptimi. Retroreflektyvių medžiagų gamintojo ORAFOL duomenimis, rutuliukų technologija atgal grąžina apie 28 %, o mikroprizmių – apie 66 % šviesos. Rutuliukai, be to, greičiau praranda ryškumą nusitrynę ar sušlapę.
Kiek laiko vairuotojas laimi
Lietuvos automobilių kelių direkcijos, dabar veikiančios kaip „Via Lietuva“, duomenimis, važiuodamas artimosiomis šviesomis vairuotojas pėsčiąjį su atšvaitu pastebi maždaug iš 150 metrų. Be atšvaito – tik iš 30–50 metrų.
Skaičiuojant laiku, skirtumas atrodo dar ryškiau. Važiuodamas 90 km/val. greičiu automobilis per sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Vadinasi, pėsčiasis be atšvaito vairuotojui išnyra likus 1,2–2 sekundėms, o su atšvaitu – likus 6 sekundėms. Ar dvi sekundės – daug? Per jas reikia pastebėti, suprasti, kas priekyje, ir paspausti stabdžius, o automobilis tuo metu toliau rieda.
„Tokiu metu atšvaitus dėvinčius pėsčiuosius vairuotojai gali pastebėti gerokai anksčiau nei be jų“, – pabrėžia profesorius.
Kaip veikia atšvaitas, jei šviesa jo nepasiekia? Niekaip
Retroreflektorius grąžina tik tą šviesą, kurią gauna. Po striukės skvernu, kišenėje ar už kuprinės jis negauna nieko. Ant pakuotės parašyta „matomas iš toli“. Kišenėje – nematomas visai.
Pranešime spaudai pateikiamos aiškios rekomendacijos, kur atšvaitas veikia geriausiai:
- maždaug automobilio žibintų aukštyje, kur krenta artimųjų šviesų spindulys;
- dešinėje aprangos pusėje;
- matomas ir iš priekio, ir iš nugaros – dar geriau, jei atspindi šviesą 360 laipsnių kampu;
- neuždengtas rankove, krepšio diržu ar skverno kraštu.
Kodėl būtent dešinėje? Kelkraščiu KET liepia eiti priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms, tad važiuojamoji dalis tada yra dešinėje. Automobiliai, važiuojantys tiek į jus, tiek iš paskos, šviečia būtent į tą pusę. Atšvaitus galima tvirtinti ir prie batų, kuprinių, dviračių ar paspirtukų – kuo daugiau taškų, tuo lengviau vairuotojui suprasti, kad priekyje žmogus.
Ko reikalauja KET 41 punktas
Kelių eismo taisyklių 41 punktas nustato: pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu, arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį žibintą, vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių turėti prisegtą, kitiems eismo dalyviams matomą atšvaitą. Pakanka vienos iš šių trijų priemonių. Formuluotė „prisegtą“ ir „matomą“ reiškia, kad atšvaitas kišenėje reikalavimo neatitinka.
Einant apšviestu miesto šaligatviu formalaus reikalavimo nėra, tik rekomendacija. Už KET 41 punkto nesilaikymą pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų. Jei dėl pėsčiojo pažeidimo kiti eismo dalyviai turėjo staiga keisti greitį ar kryptį, taikoma 2 dalis – nuo 30 iki 50 eurų.
Subraižytas atšvaitas grąžina mažiau šviesos
Atšvaitas nėra amžinas. Kelis sezonus kuprinėje trintas, lietaus ir purvo išvargintas paviršius atgal grąžina vis mažiau šviesos, o rutuliukų tipo medžiagos šį poveikį pajunta greičiausiai. Jei atšvaitas apsitrynęs, įskilęs ar pablukęs, jį verta pakeisti nauju. Perkant pravartu pasižiūrėti, ar ant pakuotės nurodytas standartas: Europoje šviesą atspindinčioms asmens matomumo priemonėms taikomas EN 17353, 2020 m. pakeitęs anksčiau atšvaitams taikytą EN 13356.
„Atšvaito efektyviam pritaikymui nereikia pernelyg daug pastangų, tačiau jį naudodami galime apsaugoti save ir kitus“, – sako prof. A. Jukna. Atšvaitas tik grąžina tai, ką gauna. Paslėptas jis vairuotojui jūsų neparodo, o nusitrynęs paviršius dalį atstumo atima tyliai – to nepastebėsite, kol vairuotojas nestabdys per vėlai.
