Pirmas šaltas spalio rytas, ant stiklo – plona šarmos plutelė. Pavažiavus kelis kilometrus temperatūros rodyklė jau pakilo iki vidurio, bet pečiukas nešildo: iš deflektorių pučia beveik toks pat oras kaip lauke. Vairuotojas pasuka rankenėlę iki galo, įjungia stipriausią pūtimą, dar kartą patikrina nustatymus. Nieko. Vakare atidaro variklio dangtį, randa aušinimo skysčio bakelį beveik tuščią ir įpila naujo. Kelias dienas šilta, paskui viskas iš pradžių.
Būtent šis scenarijus ir yra klaida, kurią daro daugelis: problema „gydoma“ papildymu, nors priežastis niekur nedingsta. Britų automobilininkų organizacija RAC, kurios patarimus spalio 18 d. pateikė Ukrainos portalas TSN, primena, kad šaltas oras iš pečiuko įšilus varikliui paprastai rodo gedimą aušinimo ar klimato sistemoje. Jį reikia diagnozuoti, o ne apeiti.
Iš kur pečiukas apskritai gauna šilumą
Salono šildymas neturi savo šilumos šaltinio. Variklio įkaitintas aušinimo skystis teka per nedidelį radiatorių prietaisų skydelio gilumoje, o ventiliatorius pro jį pučia orą į saloną. RAC pabrėžia paprastą dalyką: jei skysčio srautas pro tą radiatoriuką sutrinka, salone gali likti šalta net tada, kai variklis jau pasiekė darbinę temperatūrą.
Todėl pirmas žingsnis – ne servisas, o atidus stebėjimas.
Pečiukas nešildo: silpnas pūtimas ar šaltas oras
Jei oro iš deflektorių ateina mažai, greičiausiai kalti ventiliatorius, užsikimšęs salono filtras ar ortakiai. Jei oras pučia stipriai, bet lieka šaltas, gedimo reikia ieškoti aušinimo skysčio cirkuliacijoje, pečiuko radiatoriuke arba temperatūros valdyme.
Britų leidinio „Honest John“ konsultacijų skiltyje siūlomas dar vienas paprastas testas. Įšilus varikliui atsargiai apčiuopiamos dvi žarnos, einančios prie variklio skyriaus pertvaros į pečiuko radiatorių:
- abi šaltos – skystis į radiatoriuką nepatenka, įtartinas šildymo vožtuvas;
- viena karšta, kita šalta – radiatoriukas greičiausiai užsikimšęs;
- abi karštos – šiluma ateina, tad kaltos užstrigusios sklendės arba elektros gedimas.
Tas pats šaltinis siūlo dar vieną kontrolinį klausimą: ar variklis po maždaug 10 minučių važiavimo pasiekia normalią darbinę temperatūrą? Jei ne, pirmiausia įtariamas termostatas. Žarnos tuo metu karštos, tad čiupinėti reikia atsargiai.
Aušinimo skystis: kodėl papildymas problemos neišsprendžia
Kai aušinimo skysčio per mažai, iki pečiuko radiatoriuko karšto skysčio patenka mažiau. Daugelis iš mūsų yra tai darę – įpylė antifrizo, pasidžiaugė šiluma ir pamiršo. Bet ar tai sprendimas? RAC atsakymas vienareikšmis: jei skysčio nuolat trūksta, reikia ieškoti nuotėkio, o ne kas savaitę jį pildyti. Lygį tikrinkite tik atvėsus varikliui, nes karštoje sistemoje yra slėgis ir atsukus bakelio kamštelį galima nusiplikyti.
Po papildymo ar remonto sistemoje gali likti oro kamštis, kuris taip pat stabdo cirkuliaciją. „Haynes“ remonto vadovuose rekomenduojama orą išleisti nustačius šildymo valdiklius į didžiausią šilumą.
Nuotėkis svarbus ir per techninę apžiūrą. Techninių reikalavimų sąrašo 8.4.1 papunktis skysčio nuotėkiu laiko atvejį, kai eksploatacinis skystis laša ant žemės ir nuvalius lašus per minutę susidaro nauji. Toks trūkumas vertinamas kaip didelis (DT), o kai pavojus aplinkai ar kitiems eismo dalyviams labai didelis – kaip pavojingas (PT).
Termostatas ir užsikimšęs radiatoriukas
Termostatas, užstrigęs atviroje ar uždaroje padėtyje
Atviroje padėtyje užstrigęs termostatas leidžia skysčiui per anksti tekėti per didįjį radiatorių, todėl variklis šyla lėtai, o pečiukas pučia drungną orą. Rudenį tai jaučiama labiausiai. Uždaroje padėtyje užstrigęs termostatas – rimtesnė bėda: variklis gali perkaisti, tad RAC pataria saugiai sustoti ir jį išjungti.
Nuosėdos pečiuko radiatoriuke
Ilgainiui aušinimo sistemoje susidaro nuosėdų, kurios siaurina plonus radiatoriuko kanalus ir trukdo skysčiui tekėti. Kartais padeda praplovimas, tačiau stipriai užsikimšusį radiatoriuką tenka keisti. Gal ir smulkmena, kol servise nepasako, kad iki jo kai kuriuose modeliuose tenka išardyti didelę dalį prietaisų skydelio.
Kai kalta ne šiluma, o sklendė
Naujesniuose automobiliuose karšto ir šalto oro maišymą valdo sklendės su elektrinėmis pavaromis. Užstrigus sklendei ar sugedus pavarai, į saloną gali eiti šaltas oras, nors variklis ir aušinimo skystis visiškai tvarkingi. Būdingas požymis – skirtinga oro temperatūra iš kairės ir dešinės pusės deflektorių. Tokiu atveju antifrizo pylimas nepadės visai, reikia klimato sistemos diagnostikos.
Kada nebevažiuoti toliau
Kai kuriais atvejais reaguoti reikia iš karto. Jei pečiukas staiga nustojo šildyti, o temperatūros rodyklė kyla, po automobiliu matyti skysčio balutė ar užsidegė įspėjamoji lemputė, tai gali būti aušinimo sistemos gedimas, pavyzdžiui, sugedusi vandens pompa. RAC tokiu atveju pataria nebevažiuoti ir automobilį diagnozuoti.
Grįžkime prie spalio ryto ir beveik tuščio bakelio. Užuot pylus dar vieną litrą, verta atlikti tris veiksmus: patikrinti, ar po stovinčiu automobiliu nelieka dėmių, įšilus varikliui apčiuopti abi pečiuko žarnas ir įvertinti, ar abiejų pusių deflektoriai pučia vienodai šiltą orą. Su šiais pastebėjimais servise gedimą ras greičiau ir pigiau nei pradėję nuo spėlionių.
