Alyvos keitimo intervalas atrodė toli gražu neišnaudotas: per metus automobilis nuvažiavo vos 8 000 km. Darželis, darbas, prekybos centras ir atgal – vis po kelis kilometrus, žiemą su varikliu, kuris nespėdavo sušilti. Servisinis priminimas tylėjo, tad savininkas ramiai laukė. O pagal „Honda“ apibrėžimą toks važinėjimas jau yra sunkiosios eksploatavimo sąlygos, kuriomis japoniški gamintojai alyvos keitimo intervalą trumpina perpus.
Lenkų automobilių žiniasklaida japonus vadina žmonėmis, kurie variklio alyvą keičia gerokai dažniau nei europiečiai. Portalas „Auto Świat“ spalio 12 d. priminė, kad iš Japonijos atvežtų automobilių variklio skyriuje kartais randamas lipdukas, liepiantis kitą kartą alyvą keisti net po 5 000 km. Europiečiui tai atrodo kaip perdėtas atsargumas. Pačių gamintojų grafikai rodo ką kita.
5 000 km lipdukas – ne paranoja, o grafikas
„Toyota“ Japonijos rinkai skelbia du intervalų rinkinius. Japonų automobilių portalas car-repo.jp, remdamasis oficialia toyota.jp svetaine, pateikia tokius skaičius: benzininiam atmosferiniam varikliui – 15 000 km arba metai, sunkiomis sąlygomis – 7 500 km arba pusė metų. Turbininiam benzininiam varikliui norma dar griežtesnė: 5 000 km arba pusė metų, o sunkiomis sąlygomis – 2 500 km arba trys mėnesiai.
Taigi tas pats lipdukas, kuris europiečiui primena prietarą, turbininio „Toyota“ variklio atveju tėra įprasta gamintojo norma. „Honda“ daugumai modelių nurodo 10 000 km arba 12 mėnesių, o sunkiomis sąlygomis – 5 000 km arba pusę metų. Abiem atvejais skaičiai dalijami lygiai perpus.
„Auto Świat“ šį požiūrį vadina prevencija vietoj remonto: vairuotojai ir mechanikai Japonijoje nelaukia gedimo simptomų, o automobilį aptarnauja iš anksto. Bet kas tos sunkiosios sąlygos – ir ar jos tikrai tokios retos?
Sunkiosios sąlygos, kurios atrodo kaip įprastas antradienis
Išsamiausiai jas aprašo pati „Honda“ savo oficialioje svetainėje. Automobilis eksploatuojamas sunkiomis sąlygomis, jei bent viena iš šių aplinkybių sudaro 30 % ar daugiau visos ridos:
- duobėti, žvyruoti ar neasfaltuoti keliai;
- dažnas važiavimas sniegu padengtais keliais;
- maždaug 20 000 km ar daugiau per metus;
- kalvoti keliai, kuriuose tenka dažnai stabdyti;
- pasikartojančios trumpos, apie 8 km, kelionės;
- dažnas važiavimas, kai lauke žemiau nulio;
- važiavimas iki maždaug 30 km/h greičiu ir ilgas darbas tuščiąja eiga;
- trumpi pasivažinėjimai tik po spūsčių kamuojamą miestą.
Perskaičius sąrašą kyla įtarimas, kad „normalios“ sąlygos greičiau yra išimtis. Kas žiemos rytą važiavo tik iki parduotuvės – tas supranta. Servisinė knygelė skaičiuoja kilometrus. Variklis – šaltus užvedimus.
Kodėl alyva sensta ne nuo kilometrų
„Auto Świat“ pabrėžia, kad spūstyse ir lėtame eisme alyva kaista ir sensta greičiau, o ridos skaitiklis su tikruoju variklio nusidėvėjimu siejasi silpnai. Tiksliau būtų skaičiuoti motovalandas. Paprastas skaičiavimas parodo skirtumą: 10 000 km greitkeliu vidutiniškai 90 km/h greičiu – maždaug 111 variklio darbo valandų. Tie patys 10 000 km mieste, kur dėl šviesoforų ir spūsčių vidutinis greitis gali nukristi iki 20 km/h, – jau 500 valandų, arba apie keturis su puse karto daugiau. Skaitiklyje skaičius tas pats.
Maži turbininiai varikliai ir hibridai
Šiuolaikiniai varikliai dažnai būna mažesnio darbinio tūrio, su turbina ir dirba aukštesnėje temperatūroje. Alyvai tai papildomas krūvis. Hibriduose vidaus degimo variklis nuolat užsiveda ir išsijungia, todėl, pasak „Auto Świat“, alyvai keliami ypač dideli reikalavimai.
Japoniškas ritmas turi ir kitą pusę
Viena detalė vaizdą keičia. Japonijoje dažnai naudojama hidrokrekingo būdu pagaminta alyva: ji pigesnė ir gerai saugo variklį, bet savo savybes išlaiko trumpiau nei visiškai sintetinė. Dalis japoniško dažno keitimo yra tiesiog tokios alyvos kaina. Lenkijos mechanikai, kuriuos cituoja „Auto Świat“, daugumai automobilių optimaliu laiko 10–15 tūkst. km intervalą, o 20 tūkst. km – jau riba.
Lietuviška žiema pagal japonišką matą
Pritaikius „Honda“ kriterijus Lietuvai, sąrašas tampa nejaukiai pažįstamas. Žiemą temperatūra savaitėmis laikosi žemiau nulio, keliai būna padengti sniegu, o kelionė iki darbo ar parduotuvės daugeliui neviršija kelių kilometrų. Užtenka, kad tokios kelionės sudarytų 30 % ridos, ir automobilis jau atitinka sunkiųjų sąlygų apibrėžimą.
Variklis, kuris jau pradėjo deginti ar leisti alyvą, problemų turi ne tik servise. Techninių reikalavimų Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.4.2 papunktis alyvos degimo produktus išmetamosiose dujose vertina kaip didelį trūkumą (DT). Pagal 8.4.1 papunktį DT fiksuojamas ir tada, kai nuvalius alyvos lašus po automobiliu per minutę susidaro nauji.
Prieš kitą keitimą – trys patikros
Automobiliui iš įvado nereikia nei japoniško lipduko, nei 5 000 km taisyklės. Užtenka sąžiningai įvertinti, kaip juo važinėjama.
- Apskaičiuokite, kokią ridos dalį sudaro trumpos, iki 8 km, kelionės, spūstys ir važiavimas šaltyje. Jei 30 % ar daugiau – laikykite sąlygas sunkiomis.
- Savininko knygoje ieškokite skyriaus apie sunkias eksploatavimo sąlygas. Jei jis yra, ten nurodytas intervalas jums svarbesnis nei servisinis priminimas.
- Žiūrėkite ne tik į ridą, bet ir į laiką: „Toyota“ ir „Honda“ grafikuose terminas nurodytas šalia kilometrų, o alyva keičiama, kai sueina tai, kas būna anksčiau.
Pagal japonišką matą automobilis iš įvado naujos alyvos turėjo sulaukti jau po pusės metų, o ne tada, kai suskambės priminimas.
