„Iš vidinės juostos irgi galima – svarbu, kad dešinėje nieko nebūtų.“ Taip galvoja nemažai vairuotojų, kai išvažiavimas iš žiedo jau visai čia pat, o persirikiuoti nebespėta. Vienas staigus vairo pasukimas, ir automobilis jau kerta išorinę juostą. Dažniausiai praslysta. Kartais – ne.
Spalį tokia klaida dar pavojingesnė: iš darbo grįžtama prieblandoje, asfaltas šlapias, ženklinimą uždengia lapai, o šalia važiuojantį automobilį veidrodėlyje įžiūrėti sunkiau. Atsakymą, ar taip daryti leidžiama, Kelių eismo taisyklės (KET) pateikia aiškiai. Tik ne tame punkte, kur jo paprastai ieškoma.
Ką sako KET 106 punktas
Išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos automobilis suka į dešinę. O prieš sukdamas į dešinę vairuotojas pagal KET 106 punktą privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Paprastai tariant, į kraštinę dešiniąją juostą.
Painiavą kelia skliaustai tame pačiame punkte. Juose parašyta: „išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu“. Nemažai vairuotojų šią išimtį supranta kaip leidimą žiede elgtis laisviau, nors ji kalba apie posūkį į žiedą, o ne iš jo. Išvažiavimui ji netaikoma.
Tačiau 106 punktas turi ir antrą sakinį: kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas šį reikalavimą gali pakeisti. Būtent jis lemia, kada iš vidinės juostos išvažiuoti galima.
Išvažiavimas iš žiedo vidine juosta: kada tai leidžiama
Kai tai rodo ženklinimas ar ženklai
Kai kuriose žiedinėse sankryžose prieš išvažiavimą rodyklės nupieštos ir vidinėje juostoje, o juostos atskirtos taip, kad išvažiuoti galima iš abiejų. Tokiu atveju vidine juosta važiuojantis vairuotojas taisyklių nepažeidžia. KET 108 punktas čia prideda sąlygą: jei sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, reikia sukti taip, kad nekliudytumėte gretima juosta sukančiajam. Jei sukti galima tik iš vienos juostos, tas pats punktas leidžia rinktis bet kurią kelio, į kurį sukate, eismo juostą.
Rodyklių nėra? Tada galioja bendroji taisyklė: išvažiuojama iš kraštinės dešiniosios juostos.
Kai transporto priemonė per didelė
KET 107 punktas leidžia sukti ne nuo krašto, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti iš kraštinės padėties. Dažniausiai tai ilgi sunkvežimiai ir autobusai. Sąlyga ta pati – nekliudyti kitoms transporto priemonėms ir nesukelti pavojaus. Vargu ar pražiopsotas išvažiavimas bus pripažintas tokia „kita priežastimi“.
Kas atsako, kai šalia važiuoja kitas automobilis
O jei dešinėje juostoje tuo metu nieko nėra? Pavojaus tada nekyla, bet 106 punkto reikalavimas niekur nedingsta. Atskiros ANK dalies būtent už išvažiavimą ne iš kraštinės juostos nėra, todėl tikėtiniausia, kad būtų taikoma bendroji ANK 417 straipsnio 7 dalis, numatanti 10–12 eurų baudą.
Kai dešinėje juostoje kas nors važiuoja, situacija visai kita. KET 101 punktas reikalauja prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. 104 punktas papildo: persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą ANK 417 straipsnio 3 dalis numato 60–90 eurų baudą. Pagal to paties straipsnio 8 dalį papildomai gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių.
Kodėl paskutinės sekundės manevras toks pavojingas, parodo paprasta aritmetika. Žiede važiuodamas 30 km/val. greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 8 metrus, t. y. beveik dviejų lengvųjų automobilių ilgį. Maždaug tiek ir trunka žvilgsnis į veidrodėlį su vairo pasukimu. Išorine juosta važiuojančiam vairuotojui per tą laiką tiesiog nėra kur pasitraukti.
Kas yra stabdęs žiede, kai iš vidinės juostos išniro automobilis, – tas supranta. Papildomas ratas žiede užtrunka gal pusę minutės. Kėbulo remontas – kelias savaites.
Posūkio signalas: įvažiuojant ne, išvažiuojant taip
Antra vieta, kur vairuotojai painiojasi, – posūkio signalas. KET 86 punktas aiškus: įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, posūkių šviesos signalai nerodomi. O 82.2 papunktis reikalauja signalą rodyti prieš persirikiuojant ir išvažiuojant iš tokios sankryžos. Taigi vidine juosta važiuojančiam vairuotojui signalo reikia du kartus: persirikiuojant į išorinę juostą ir išvažiuojant.
Įjungtas signalas pirmumo neduoda, tai atskirai įrašyta KET 87 punkte. Už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ANK 417 straipsnio 1 dalis numato 30–90 eurų baudą.
Kaip išvažiuoti saugiai ir be baudos
- Juostą rinkitės dar prieš įvažiuodami: jei išvažiuosite pirmu ar antru išvažiavimu, dažniausiai paprasčiausia likti išorinėje juostoje.
- Važiuodami vidine juosta, į išorinę persirikiuokite iš anksto, įjungę signalą ir pažvelgę į dešinįjį veidrodėlį bei akląją zoną.
- Prieš išvažiavimą žiūrėkite į ženklinimą: rodyklė vidinėje juostoje reiškia, kad išvažiuoti galima ir iš jos.
- Nespėjote persirikiuoti? Važiuokite dar vieną ratą.
Rudenį lapai ir purvas dažnai uždengia ženklinimą, todėl verta prisiminti, kuriose kasdien pravažiuojamo žiedo juostose nupieštos rodyklės. Šią savaitę pravažiuodami pažiūrėkite atidžiau. Tai užtruks kelias sekundes, bet apsaugos nuo ginčo su kitu vairuotoju ar pareigūnu.
