Spalio vakaras, užmiesčio kelias, iki namų – dar dvidešimt kilometrų. Jei tokią akimirką prietaisų skydelyje užsidegtų raudona lemputė ir tektų sukti į kelkraštį, per kelias minutes paaiškėtų, kas iš tiesų guli bagažinėje. Gali būti, kad liemenė – po pirkinių maišais, telefono baterija beveik tuščia, o lauke lyja.
Naktį į spalio 25-ąją Lietuvoje laikrodžiai atsukami valanda atgal, tad temti ims valanda anksčiau. Daiktai automobilyje rudenį tampa saugumo klausimu. Ukrainos portalo „Autoportal.ua“ ekspertai išskiria septynis – žibintuvėlį, liemenę, išorinę bateriją, pirštines, lietpaltį, trosą ir avarinio sustojimo ženklą – ir pastebi, kad rudenį vairuotojai dažnai nuvertina priverstinio sustojimo tamsoje riziką.
Ko reikalauja KET ir kas tik praverčia
Iš šių septynių Lietuvoje privalomi du. KET 231 punktas nurodo, kad kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais, o automobilyje – ir avarinio sustojimo ženklas (to paties punkto privalomi gesintuvas ir vaistinėlė šiame rudens sąraše tiesiog neminimi). Techninių reikalavimų sąrašo 7.4 papunktis ženklą numato ir M1 klasės lengviesiems automobiliams. Per techninę apžiūrą nesantis ar nesukomplektuotas ženklas vertinamas kaip nedidelis trūkumas. Kiti penki daiktai – rekomendacija. Bet būtent nuo jų priklauso, ar sustojimas tamsoje bus tik nemalonus, ar ir pavojingas.
Liemenė – salone, ne bagažinėje
KET 22 punktas vilkėti liemenę įpareigoja vairuotoją, kuris sustojo tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui ir išlipo iš automobilio. Išimtis – stovėti skirtos vietos. Jei liemenė guli bagažinėje, pirmieji žingsniai kelkraščiu, pro šalį lekiant automobiliams, žengiami be jos. O kur jūsų liemenė yra dabar? Geriausia vieta – durelių kišenė ar daiktadėžė, iš kurios ją galima pasiimti ir apsivilkti dar sėdint.
KET reikalauja vienos liemenės automobiliui. Tačiau išlipę keleiviai kelkraštyje jau yra pėstieji, o pėstiesiems, judantiems neapšviestu kelkraščiu ar ten stovintiems tamsoje, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nurodo turėti šviečiantį žibintą, vilkėti liemenę arba prisisegti atšvaitą. Po papildomą liemenę keleiviams – paprasčiausias sprendimas.
Avarinio sustojimo ženklas: 25 ir 50 metrų
Pagal KET 92 punktą ženklą privaloma nedelsiant pastatyti įvykus eismo įvykiui, taip pat priverstinai sustojus ten, kur kiti eismo dalyviai automobilį pamatytų likus mažiau kaip 100 m. Taip pat – kai avarinės šviesos signalizacijos nėra ar ji sugedusi, o sustoti tenka ten, kur sustoti ar stovėti draudžiama. Ženklas statomas prieš važiavimo kryptį toje pačioje važiuojamosios dalies pusėje: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m, už jų – ne arčiau kaip 50 m nuo automobilio.
Penkiasdešimt metrų – daugiau nei dešimt vidutinio automobilio ilgių, nueitų tamsiu keliu. Rudens rūke ar už posūkio sustojusį automobilį dažnai pamatysi tik iš arti, tad 100 metrų sąlyga išsipildo lengvai. Ženklą verta išlankstyti dar namuose, nes sulinkusios ar pamestos kojelės tamsoje savaime neatsiras.
Kokių daiktų automobilyje rudenį prireikia, kai sustojama tamsoje
Žibintuvėlis ir išorinė baterija
Ekspertai pataria rinktis žibintuvėlį su atskiru maitinimu, kad būtų kuo apšviesti ratą ar variklio skyrių. Telefono žibintuvėlis irgi šviečia. Tik jis eikvoja tą pačią bateriją, kurios prireiks skambinant pagalbos numeriu 112 ar ieškant savo vietos žemėlapyje. Galima apsieiti ir be žibintuvėlio. Kol tamsoje neprireikia surasti domkrato atramos taško po slenksčiu.
Išorinė baterija naudinga tik tada, kai yra įkrauta, o šalia jos bagažinėje guli tinkamas laidas. Patogu ją pasikrauti kartą per mėnesį, pavyzdžiui, kartu tikrinant padangų slėgį.
Pirštinės ir lietpaltis
Kas bent kartą keitė ratą lyjant plikomis rankomis – tas supranta. Darbo pirštinės apsaugo nuo šalčio, purvo ir aštrių briaunų, o lietpaltis, kitaip nei skėtis, palieka abi rankas laisvas. Įdomu, kad įstatymas ryškiaspalvę liemenę apibrėžia plačiai: tai gali būti ir kitas geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos drabužis nuo kaklo iki juosmens su iš visų pusių matomais šviesą atspindinčiais elementais.
Trosas – su sąlygomis, apie kurias retai pagalvojama
Vilkimo lyną ekspertai pataria laikyti taip, kad jį būtų galima greitai pasiekti. Lietuvos KET jam kelia konkrečius reikalavimus. Pagal KET 215 punktą lanksti vilktis turi būti nuo 4 iki 6 m ilgio, pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis ar skydeliais arba pati ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Pagal KET 216 punktą velkamasis automobilis bet kuriuo paros metu važiuoja su įjungta avarine šviesos signalizacija, o pagal 214 punktą jį vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę jį vairuoti.
Bet ar rudenį trosas visada išgelbės? KET 217.2 papunktis draudžia vilkti lanksčia vilktimi, jei bent dalis važiuojamosios dalies apsnigta ar apledėjusi, taip pat jei sugedę pagrindiniai stabdžiai. Šalnos ir apledėję tiltai rytais pasitaiko gerokai anksčiau nei pirmasis sniegas. Tokią dieną lieka standi vilktis, ne ilgesnė kaip 4 m, arba evakuatorius. Lanksčia vilktimi taip pat draudžiama vilkti keliais, pažymėtais ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“.
Bagažinės patikra – dar iki sekmadienio
Viskas, ko prireiktų tame spalio vakaro kelkraštyje, telpa į durelių kišenę ir vieną bagažinės nišą:
- liemenė – salone, keleiviams – po papildomą;
- avarinio sustojimo ženklas – išlankstytas ir patikrintas;
- žibintuvėlis su savo maitinimu ir įkrauta išorinė baterija su laidu;
- darbo pirštinės, lietpaltis ir 4–6 m ilgio ryškus trosas.
Patikra užtrunka kelias minutes. Atlikite ją šį savaitgalį, kol laikrodžiai dar neatsukti ir pirmasis ankstyvos tamsos vakaras dar neužklupo kelyje.
