Maždaug vienu automobilio ilgiu toliau sustojo automobilis, kurio susidėvėję amortizatoriai galinėje ašyje nebeatliko savo darbo. Stabdyta visu pajėgumu iš 50 km/h. Tokį skirtumą vokiečių žurnalas „Auto Bild“ užfiksavo ankstesniame bandyme, kuriame lygino du „Volkswagen Golf IV“: vieną su naujais, kitą su susidėvėjusiais galiniais amortizatoriais.
Bėda ta, kad vairuotojai šį pokytį dažnai pajunta per vėlai. Amortizatorius yra dėvima detalė, tačiau jo veikimas silpsta palaipsniui, todėl prie vis labiau siūbuojančio kėbulo tiesiog priprantama. Spalį, kai servisuose sukasi padangų keitimo eilės, pats metas paprašyti pažvelgti ir į pakabą.
Amortizatorius nelaiko automobilio – jis laiko ratus ant kelio
Automobilio svorio amortizatoriai nelaiko. Tą darbą atlieka spyruoklės. Amortizatorius stabdo spyruoklių judesį, kad pervažiavus nelygumą ratas ir kėbulas greitai nurimtų, o ne linguotų dar kelis kartus. Todėl techniškai tiksliau jis vadinamas svyravimų slopintuvu – jis slopina spyruoklių svyravimus ir taip padeda išlaikyti ratą prispaustą prie dangos.
Kas nutinka, kai ratas atitrūksta nuo dangos
Be pakankamo slopinimo ratai ant nelygumų ima šokinėti ir trumpam gali visai prarasti sąlytį su keliu. Tuo metu padanga neperduoda nei stabdymo, nei šoninių jėgų. Nukenčia ne vien komfortas: posūkyje automobilis prasčiau laikosi trajektorijos, po kelio bangos ilgai linguoja, o stabdymo kelias ilgėja.
Kenčia ir elektronika. ABS ir ESP sistemos tinkamai veikia tik tada, kai ratas gerai liečiasi su keliu, todėl sugedę amortizatoriai gali sutrikdyti ir jų darbą. Minėtame „Auto Bild“ bandyme „Golf“ su prastais amortizatoriais posūkyje dar pavyko suvaldyti būtent ESP dėka, tačiau kryptinis stabilumas nukentėjo.
Vienas automobilio ilgis skamba nedaug. Tačiau 50 km/h greičiu per sekundę nuvažiuojama beveik 14 metrų, o stabdant kiekvienas papildomas metras gali lemti, ar sustosite prieš pėsčiųjų perėją, ar jau ant jos. Amortizatorius – iš tų detalių, kurios kasdien apie save neprimena. Iki pirmo staigaus stabdymo.
Požymiai, kurių nereikėtų nurašyti automobilio amžiui
Daugelis iš mūsų amortizatorius prisimename tik tada, kai automobilis ant greičio mažinimo kalnelio ima linguoti kaip valtis. Tačiau įspėjamųjų ženklų būna ir anksčiau:
- neaiškus, „plaukiojantis“ automobilio elgesys kelyje;
- neįprasti pakabos garsai, ypač važiuojant per nelygumus;
- automobilis prasčiau laikosi tiesios krypties;
- neįprastas elgesys stabdant.
Alyvos pėdsakai ant amortizatoriaus korpuso rodo, kad jis gali būti nesandarus. Sausas amortizatorius vis dėlto dar nereiškia tvarkingo. Hidraulinės alyvos turi ir dujiniai amortizatoriai: vienvamzdžiuose ją nuo azoto skiria judamas skiriamasis stūmoklis.
Fiksuotos ridos, po kurios amortizatorius privaloma keisti, nėra. „Auto Bild“ kaip apytikslę gairę nurodo 80 000–120 000 km, tačiau tikrąją jų trukmę lemia pats automobilis, apkrova, duobės ir kelių būklė. Duobėtose gatvėse ir žvyrkeliuose ši riba gali ateiti gerokai anksčiau.
Siūbavimo testas parodo ne viską
Paprasčiausias patikrinimas – ant lygaus paviršiaus pastatyto automobilio vieną kampą stipriai paspausti žemyn ir paleisti. Jei kėbulas greitai nurimsta, viskas tvarkoje. Jei aiškiai siūbuoja kelis kartus, amortizatorius greičiausiai silpnas. Testą reikėtų pakartoti prie visų keturių kampų.
Bet ar to pakanka? Ne. Toks testas diagnozės nepakeičia ir tikslaus slopinimo veiksmingumo neparodo – tai įmanoma tik amortizatorių stende. Jame kiekvienas ratas įsupamas, jutikliai fiksuoja svyravimų eigą, o programa įvertina slopinimą.
Ką susidėvėję amortizatoriai reiškia techninėje apžiūroje
Lietuvoje amortizatorių būklė vertinama ir privalomosios techninės apžiūros metu. Pagal Techninių reikalavimų sąrašo 5.3.2 papunktį jie apžiūrimi automobilį pastačius virš duobės ar ant keltuvo arba tikrinami specialia įranga, jeigu tokia yra. Nepatikimai pritvirtintas amortizatorius vertinamas kaip nedidelis trūkumas, o atsilaisvinęs ar trūkstamas – kaip didelis. Pažeistas amortizatorius, iš kurio teka skystis, arba akivaizdžiai neveikiantis – taip pat didelis trūkumas.
Mažiau žinoma detalė yra 5.3.2.1 papunktyje numatytas slopinimo veiksmingumo patikrinimas specialia įranga, kurio metu nustatomas kairės ir dešinės pusių skirtumas. Didelis skirtumas arba nepasiekiamos nustatytos minimalios vertės irgi vertinami kaip didelis trūkumas. Dėl to amortizatorius ir rekomenduojama keisti poromis toje pačioje ašyje: naujas vienoje pusėje ir senas kitoje tą skirtumą tik padidintų.
Kuo tai baigiasi? Pagal Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktą ataskaita su dideliais trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Aprašo 25 punktas, išskyrus jame nurodytas išimtis, leidžia per vieną mėnesį nuo automobilio pateikimo apžiūrai dienos atlikti pakartotinę apžiūrą. Nespėjus pašalinti trūkumų per šį terminą, automobilis apžiūrai pateikiamas iš naujo bendra tvarka.
Keičiant amortizatorius – žvilgsnis ir į gretimas dalis
Jei amortizatorius vis tiek reikia keisti, naudinga kartu patikrinti atmušimo buferius, spyruokles ir atraminius guolius. Pakaba tuo metu jau būna išardyta, todėl susidėvėjusias dalis pakeitus iš karto sutaupoma darbo užmokesčio. Kitaip už tą patį ardymą tektų mokėti dukart.
Tas pats galioja perkant naudotą automobilį. Trumpas bandomasis važiavimas lygia gatve susidėvėjusių amortizatorių gali ir neatskleisti, todėl prieš pirkimą verta paprašyti patikros amortizatorių stende. Ji pasako gerokai daugiau nei kėbulo spaudymas ranka.
Šį rudenį keisdami padangas į žiemines, paprašykite meistro, kol automobilis pakeltas, apžiūrėti ir amortizatorius. Prieš žiemos duobes ir slidžią dangą geriau žinoti, ar ratai stabdant tikrai liks ant kelio.
