Šaltas spalio rytas, kamštis prie sankryžos. Jei skubėdami įjungti antrą pavarą sankabos pedalą nuspaudžiate ne iki galo, iš po svirties pasigirsta trumpas, šiurkštus griežimas. Pavara įsijungia, važiuojate toliau ir po minutės apie tai pamirštate. Pavarų dėžė – nepamiršta.
Netinkamas pavarų perjungimas mechaninę dėžę retai sugadina iš karto. Žala kaupiasi tyliai, kol vieną dieną pavara nebenori įsijungti arba jungiasi su garsu, kurio nebeįmanoma ignoruoti. Rudenį tokių momentų tik daugėja: šalta alyva tirštesnė, pavaros jungiasi kiečiau, o kietai einančią svirtį norisi prastumti jėga.
Ką iš tikrųjų reiškia griežimas perjungiant pavarą
Kiekvienoje mechaninėje pavarų dėžėje yra sinchronizatoriai – nedideli žiedai, kurie prieš įsijungiant pavarai suvienodina besisukančių krumpliaračių greitį. Kad jie spėtų tai padaryti, variklis turi būti visiškai atjungtas, t. y. sankaba nuspausta iki galo. Jei pedalas nuspaustas tik iki pusės arba per vėlai, sinchronizatorius priverstinai suveda skirtingu greičiu besisukančias dalis. Tą trintį ir girdite kaip griežimą.
Lenkų leidinys „Auto Świat“, aprašęs penkis mechaninę pavarų dėžę gadinančius įpročius, perspėja: kraštutiniais atvejais nuo tokio jungimo gali išlūžti krumpliaračių dantys. Tada kalbama jau ne apie dilimą, o apie rimtai pažeistą pavarų dėžę. Kas mokėsi vairuoti senu automobiliu su mechanine dėže – tas šį garsą žino. Griežimas trunka sekundę. Remontas – gerokai ilgiau.
Skubėjimas ir ranka ant svirties
Per greitas perjungimas
Net ir iki galo nuspaudus sankabą, staigiai permetus svirtį sinchronizatorius nespėja atlikti savo darbo. Dėl didesnės trinties jis dyla greičiau ir, „Auto Świat“ duomenimis, gali net įtrūkti. Metalo drožlės patenka į pavarų dėžės alyvą ir blogina guolių bei krumpliaračių tepimą. Ramiai, be jėgos perjungiamos pavaros irgi dyla, tik gerokai lėčiau, o ir neteisingą pavarą pataikyti mažiau tikėtina.
Ranka, kuri ilsisi ant svirties
Ne vienas vairuotojas važiuoja laikydamas ranką ant pavarų svirties, nes taip patogu. Tačiau net nedidelis nuolatinis spaudimas per svirtį perduodamas sinchronizatoriui, o per jį – krumpliaračiams ir guoliams. Rankoms vieta ant vairo. Svirtį verta liesti tik perjungiant.
Atbulinė pavara – tik visiškai sustojus
Atbulinės pavaros krumpliaratis mechaninėse dėžėse paprastai nesinchronizuotas. Todėl ją jungti galima tik automobiliui visiškai sustojus, o ne dar riedant po apsisukimo kieme ar aikštelėje. Leidinys pataria prieš jungiant trumpam palaikyti nuspaustą sankabą. Automatinėse dėžėse taisyklė ta pati: iš D į R – tik stovint.
Per ankstyvas pavarų perjungimas – taupymas, kuris gali kainuoti
Kitas kraštutinumas – aukštesnę pavarą įjungti per anksti, kad variklis suktųsi kuo lėčiau ir naudotų mažiau degalų. Lenkų portalas „Interia“ tai įvardija kaip vieną dažniausių vairuotojų klaidų. Važiuojant per mažomis apsukomis variklis smarkiai vibruoja, o šias vibracijas slopina dvimasis smagratis. Nuolat dirbant tokiomis sąlygomis, gali neatlaikyti jo spyruoklės.
Mažo darbinio tūrio benzininiams turbininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu gresia ir kitas pavojus – ankstyvasis savaiminis užsiliepsnojimas (LSPI). Jis atsiranda esant mažoms apsukoms ir didelei apkrovai, o kenčia stūmokliai ir švaistiklinis mechanizmas.
Dvimasio smagračio keitimas, „Interia“ duomenimis, kainuoja 1–4 tūkst. zlotų (apie 230–930 Eur), o kartu su sankaba ir darbu sąskaita gali viršyti 5 tūkst. zlotų (apie 1 160 Eur). Suma perskaičiuota pagal rugpjūčio 6 d. ECB kursą – 4,299 zloto už eurą. Jei kartu tenka keisti ir sankabą, sąskaita dar padidėja. Ar per kelerius metus sutaupyti degalai tai kompensuos?
Dyzelinių variklių didžiausias sukimo momentas, to paties portalo duomenimis, dažnai pasiekiamas tarp 1 500 ir 3 000 aps./min., tačiau tikslūs skaičiai skiriasi, todėl verta pasitikrinti savo automobilio techninius duomenis. Taupiau važiuoti padeda ne kuo mažesnės apsukos, o ryžtingesnis įsibėgėjimas, aukštesnė pavara ir tolygus greitis. Prieš vėl greitėjant pavarą reikia sumažinti, o ne spausti akceleratorių iki dugno.
Alyva „visam laikui“ ir šalti rytai
Penktasis „Auto Świat“ įvardytas įprotis – tikėti, kad mechaninei pavarų dėžei priežiūros nereikia. Gamintojai neretai skelbia, kad alyva joje pilama visam eksploatacijos laikui, tačiau, pasak leidinio, dažniausiai tai reiškia apie 200 000 km. Alyva sensta ir praranda apsaugines savybes, todėl jos keitimas ir lygio tikrinimas pailgina pavarų dėžės tarnavimo laiką. Redakcijos vertinimu, naudotą automobilį su didele rida perkančiam žmogui toks užrašas reiškia mažai: niekas negarantuoja, kad ankstesni savininkai šią alyvą bent kartą tikrino.
Tas trumpas griežimas rytiniame kamštyje – ne smulkmena, kurią galima nurašyti šalčiui. Jei jis kartojasi vis dažniau, o pavaros jungiasi vis sunkiau, delsti neverta. Nusidėvėjęs sinchronizatorius pats neatsistato, o kiekvienas jėga prastumtas perjungimas artina remontą, kurio metu pavarų dėžę teks išimti ir ardyti.
