Įvažiuoji į degalinę, sustoji prie kolonėlės ir žvilgteli į švieslentę. Degalų kaina po kablelio ten ištempta ilgiau nei bet kuri kaina parduotuvės lentynoje. Gale neretai stovi devintukas, nors monetos, kuri atitiktų tūkstantąją euro dalį, nėra. Tad kam ji švieslentėje?
Klausimas ne toks naivus, kaip atrodo. Spalio viduryje dyzelino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo daugiau nei du eurus, tad kiekvienas centas jaučiasi. Tik žiūrime dažnai ne ten. Trečias skaitmuo po kablelio yra iš dalies prekybos istorija, iš dalies psichologija, o pinigai, kuriuos iš tikrųjų verta skaičiuoti, slepiasi kitoje švieslentės vietoje.
Iš kur degalų kainoje atsirado trečias skaitmuo
Nyderlandų nepriklausomų degalų prekybininkų asociacijos NOVE atstovas, kurio paaiškinimą skelbė vartotojų laida „Radar“, įvardija dvi priežastis. Pirmoji – didmena. Degalinės kurą perka ne litrais, o tūkstančiais litrų: viena autocisterna atveža daugiau kaip 40 000 litrų, todėl pirkimo kaina skaičiuojama cento dešimtosiomis dalimis. Tokiu pat tikslumu ji perkeliama ir į kainą pirkėjui.
Antroji priežastis – įprotis, atėjęs iš laikų, kai kuras buvo gerokai pigesnis. Tada degalinės konkuravo nuleisdamos kainą viena ar keliomis cento dešimtosiomis žemiau artimiausio konkurento. Kuras seniai nebe toks pigus. Tradicija vis dėlto liko, ir ne tik Nyderlanduose: Lietuvos degalinių švieslentėse bei Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kainų suvestinėse litro kaina taip pat rodoma trimis skaitmenimis po kablelio.
Kodėl gale taip dažnai devintukas
Čia jau prekybos psichologija. Ekspertas, kurio žodžius anksčiau citavo nyderlandų dienraštis „Algemeen Dagblad“, aiškina, kad prekybininkai, tarp jų ir degalinės, vengia apvalių kainų, nes suma, kuriai iki apvalaus skaičiaus trūksta truputėlio, atrodo pigesnė. Akis 1,999 Eur perskaito kaip „euras su kažkuo“, nors iki dviejų eurų trūksta vos vienos tūkstantosios. Bet kiek ta tūkstantoji iš tikrųjų sutaupo?
Keturi centai už visą baką
Skaičiuojant paprastai, tūkstantoji euro dalis yra 0,001 Eur. Užsipylus 40 litrų, skirtumas tarp 1,949 ir 1,950 Eur/l kainos siekia 4 centus. Tiek vienam bakui „sutaupo“ tas devintukas.
Mokant kortele, sumokama centais suskaičiuota suma: 40 litrų po 1,949 Eur – 77,96 Eur. Mokant grynaisiais, nuo 2025 m. gegužės 1 d. galioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas. Litro kainai jis netaikomas – apvalinama tik galutinė mokėtina suma, iki artimiausio 5 centų kartotinio:
- suma, kuri baigiasi 1, 2, 6 ar 7 centais, apvalinama į mažesnę pusę;
- suma, kuri baigiasi 3, 4, 8 ar 9 centais, apvalinama į didesnę pusę;
- atsiskaitant kortele ar telefonu, apvalinimas netaikomas.
Tas pats 77,96 Eur pirkinys grynaisiais virsta 77,95 Eur. Seimas centus kasoje apvalino. Tūkstantosios švieslentėje liko kaip buvusios, nors ir vienas, ir kitas dydis jūsų piniginei reiškia vos kelis centus.
Kur pinigai slepiasi iš tikrųjų
LEA spalio 15 d. duomenimis, kuriuos skelbė LRT, vidutinė dyzelino kaina siekė 2,21 Eur/l, tačiau pigiausiose degalinėse litras kainavo 2,02 Eur, o brangiausiose – 2,37 Eur. Benzino kainos tą rytą svyravo nuo 1,79 iki 2,07 Eur/l, vidurkis – 1,94 Eur.
Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio dyzelino – 35 centai litrui. Pilant 40 litrų, tai jau 14 Eur, arba 350 kartų daugiau nei tūkstantoji dalis trečioje vietoje po kablelio. Benzino atveju 28 centų skirtumas tam pačiam bakui reiškia 11,20 Eur. Daugelis iš mūsų esame pravažiavę pigesnę degalinę vien todėl, kad ji buvo ne pakeliui, ir tik vėliau supratome, kiek tai kainavo.
Yra ir mažiau matomas skirtumas. Nyderlandų ekonomistų žurnale ESB paskelbto tyrimo duomenimis, pabrangus naftai benzino kainos kyla greičiau, nei krenta jai atpigus, todėl 2007–2023 m. Nyderlandų vairuotojai vidutiniškai permokėdavo 2,2–4,8 cento už benzino litrą. Net tai – dešimtis kartų daugiau nei visas devintukas švieslentės gale.
Degalų kaina po kablelio: ką rodo švieslentė
Grįžkime prie kolonėlės. Trečias skaitmuo po kablelio nėra apgaulė: jis kyla iš didmeninės prekybos tikslumo ir senos konkurencijos tradicijos, o devintukas gale – iš prekybininkų psichologijos. Kainuoja jis centus, ne eurus.
Redakcijos vertinimu, vairuotojui naudingiau degalų kainą po kablelio skaityti nuo kito galo: pirmi du skaitmenys parodo, ar degalinė pigi, o trečias tik patvirtina, kad pardavėjas moka skaičiuoti. Kol vienoje šalyje kainos tarp degalinių skiriasi dešimtimis centų, būtent šie skirtumai, o ne tūkstantosios, lems, kiek pinigų liks piniginėje per artėjančią žiemą.
