Muitai, kuriais Europos Sąjunga norėjo pristabdyti pigius elektromobilius iš Kinijos, atvėrė kitas duris – naudoti kiniški elektromobiliai į Europą keliauja vis dažniau, bent jau per vieną kinų platformą. Papildomi kompensaciniai muitai siekia iki 35,3 % ir mokami prie bazinio 10 % muito. Tačiau jie taikomi tik naujiems akumuliatoriniams elektromobiliams. Automobilis, kuris jau buvo įregistruotas ir nuvažiavo kelis tūkstančius kilometrų, į šią kategoriją nebepatenka.
Lietuvos pirkėjui tai skamba kaip proga. Bet maža kaina Kinijoje – tik pirmoji sąskaitos eilutė.
Muitas, kuris taikomas tik naujiems
Kinų platformos China EV Marketplace (CEVM) duomenimis, kuriuos skelbia „CarNewsChina“, per pirmus devynis šių metų mėnesius Europos pirkėjams parduota 280 % daugiau naudotų kiniškų elektromobilių – iš viso 7 900 automobilių. Naujų pardavimai per tą patį laikotarpį sumažėjo 44 %. Pirkėjai tiesiog persiorientavo.
Platformoje šiuo metu siūloma daugiau nei 2 600 naudotų elektromobilių – „BYD“, „Xiaomi“, „Denza“, „Avatr“, „Lynk & Co“ ir kitų markių. Nemažai jų nuvažiavę vos apie 6 000 km, o kainuoja maždaug 40 % mažiau nei nauji Kinijoje. CEVM atidaro ir pristatymo centrą Prahoje: pirmuosius 20 elektromobilių ten bus galima pasiimti iškart, nelaukiant, kol automobilis atplauks iš Kinijos.
Patrauklumą didina ir tai, kad kiniškas elektromobilis Europoje kainuoja gerokai brangiau nei namuose. Kinijoje vykstantis kainų karas mažina naujų automobilių kainas, o kartu ir naudotų vertę.
Kiek iš tiesų kainuotų naudoti kiniški elektromobiliai Lietuvoje
Kad kompensacinis muitas netaikomas, dar nereiškia, kad mokesčių nėra. Importuojant automobilį iš ne ES šalies mokamas bazinis 10 % muitas, o Lietuvoje – dar ir 21 % PVM, skaičiuojamas nuo vertės kartu su muitu. Pavyzdžiui, jei elektromobilis Kinijoje naujas kainavo 30 000 Eur, o naudotas parduodamas 40 % pigiau, jo kaina – 18 000 Eur. Pridėjus 10 % muitą susidaro 19 800 Eur, o su PVM – apie 23 960 Eur. Į šią sumą dar neįskaičiuotas transportas, nors jis didina ir muitinę vertę.
Taršos mokestis elektromobiliams Lietuvoje registruojant netaikomas, tad bent šios eilutės nebus. Brangiausios staigmenos slypi kitur – dokumentuose ir technikoje.
Kurių naudotų elektromobilių iš Kinijos geriau nepirkti
Pirmasis filtras – europinis tipo patvirtinimas. Jei modelis Europoje oficialiai neparduodamas ir neturi atitikties sertifikato (CoC), Lietuvoje jį įregistruoti galima tik gavus individualų patvirtinimą. Tokia procedūra kainuoja papildomai. Mūsų pavyzdyje bendra suma tada dar padidėtų.
Antrasis – įkrovimo jungtis. Kinijos vidaus rinkai skirti elektromobiliai kraunami per GB/T jungtį, kuri europinėms CCS2 stotelėms netinka nei fiziškai, nei pagal ryšio protokolą. Reikia adapterio, o „CleanTechnica“ duomenimis, toks kainuoja apie 990 JAV dolerių. Be to, jo galia turi atitikti automobilio įkrovimo galimybes.
Trečiasis – garantija ir servisas. Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja. Oficialus markės atstovas Europoje gali atsisakyti aptarnauti automobilį, atvežtą ne jo kanalais, todėl pirkėjai gali likti be garantijos net tada, kai markė Lietuvoje turi atstovybę. Kinijos rinkai skirto automobilio programinė įranga, žemėlapiai ir programėlės gali būti pritaikyti tik tai rinkai. Kas padės, kai po atnaujinimo nustos veikti viena iš sistemų?
Rizikingiausi lieka modeliai, kurių Europoje nėra: be CoC sertifikato, su GB/T jungtimi ir be serviso tinklo. Kuo daugiau šių požymių, tuo labiau tirpsta kainos pranašumas.
Nuvertėjimas veikia abiem kryptimis
Kinijoje naudotų elektromobilių kainas spaudžia nuolat pingantys nauji automobiliai. Kinijos automobilių prekiautojų asociacijos ir „Jingzhengu“ duomenimis, po trejų metų Kinijoje „Tesla Model 3“ išlaiko 61,4 % pradinės vertės, „Tesla Model Y“ – 53,9 %, „BYD Seagull“ – 50,5 %, o „Porsche Taycan“ – vos 48,5 %.
Perkant tai pranašumas. Parduodant – nebūtinai: naudotų elektromobilių perpardavimo kaina ir Europoje nėra stabili, o modelio, kurio Lietuvoje niekas neparduoda ir neaptarnauja, perpirkti norės nedaugelis. Sunku nepastebėti, kad muitas, kuris turėjo apsaugoti Europos gamintojus, bent vienoje platformoje naujų automobilių srautą pavertė naudotų srautu.
Kol kas tai nėra masinis srautas – per devynis mėnesius ši platforma klientams visoje Europoje pardavė 7 900 automobilių. Tačiau augimas beveik keturgubas, o pristatymo centras Prahoje rodo, kad platforma ruošiasi ne vienkartiniams užsakymams.
