10 000 eurų – tokia bendra ES grynųjų riba už prekę ar paslaugą bus taikoma nuo 2027 m. liepos 10 d. Automobilio pirkimas grynaisiais Lietuvoje nuo to nepalengvės. Čia riba perpus mažesnė, o naujasis ES reglamentas jos nepanaikina.
Kaimyninėje Lenkijoje naujovė pristatoma kaip prievolė be asmens kodo nemokėti grynaisiais už automobilį. Skamba griežtai. Tikrovė kur kas siauresnė, o Lietuvos pirkėjui svarbesnė visai kita reglamento vieta – išimtis privatiems pardavėjams, kuri čia nieko nepakeis.
Ką iš tikrųjų nustato ES reglamentas
Pinigų plovimo prevencijos reglamentas (ES) 2024/1624 bus taikomas nuo 2027 m. liepos 10 d. Jo 80 straipsnis nustato, kad prekiaujantys prekėmis ar teikiantys paslaugas grynaisiais gali priimti arba mokėti ne daugiau kaip 10 000 eurų. Riba skaičiuojama visam sandoriui: jei suma išskaidoma į kelis susijusius mokėjimus, jie sudedami. Valstybės narės gali taikyti mažesnes ribas.
Daugelis jų taip jau ir daro. Tapatybės tikrinimo bendrovės „Didit“ suvestinėje nurodoma, kad Prancūzijoje gyventojas, mokėdamas verslininkui, grynaisiais gali sumokėti iki 1 000 eurų, Belgijoje riba siekia 3 000 eurų, o Vokietijoje bendros ribos nėra. Vokiečiams 2027-ųjų liepa bus tikras pokytis. Briuselis leis 10 000 eurų. Lietuva jau beveik ketverius metus leidžia tik 5 000.
Tapatybės patikra nuo 3 000 eurų – ne kiekviename salone
Lenkijos portalas „Interia Motoryzacja“ rašo, kad automobilio pardavėjas, gavęs nuo 3 000 iki 10 000 eurų grynaisiais, turės patikrinti kliento tapatybę ir PESEL – lenkišką asmens kodo atitikmenį. Reglamente tokia nuostata tikrai yra: 19 straipsnis įpareigoja nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę, kai atsitiktinis sandoris grynaisiais siekia bent 3 000 eurų.
Svarbiausia – kam ji taikoma. Prievolė tenka vadinamiesiems įpareigotiesiems subjektams, o automobilių prekiautojai jais tampa tik prekiaudami transporto priemonėmis, kurių kaina viršija 250 000 eurų (reglamento IV priedas). Reglamento komentarų autoriai tai iliustruoja paprastai: salonas, parduodantis 30 000 eurų krosoverį, įpareigotuoju subjektu netampa, nors 10 000 eurų grynųjų riba jam galioja. Ar daug Lietuvoje tokių, kurie ketvirčio milijono automobilį moka grynaisiais?
Perkantiems lizingu ar su paskola niekas nesikeičia. Bankai ir lizingo bendrovės kliento tapatybę tikrina ir dabar – pinigų plovimo prevencijos reikalavimai jiems galioja seniai.
Privatus pardavimas: ES išimtis, kuri Lietuvoje neveiks
Reglamento 80 straipsnio 4 dalis ribos netaiko mokėjimams tarp fizinių asmenų, kurie neveikia profesiniais tikslais. Kitaip tariant, parduodant naudotą automobilį kaimynui ES riba nesvarbi. Lietuvoje tokį sandorį ir toliau riboja nacionalinis Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir gyventojai, ir įmonės grynaisiais gali atsiskaityti tik tada, kai sandorio suma neviršija 5 000 eurų. VMI paaiškinimuose pabrėžiama, kad perkant brangesnį automobilį visa suma mokama negrynaisiais – net avanso grynaisiais duoti negalima. Išskaidyti vieno sandorio į kelias mažesnes įmokas taip pat neleidžiama.
Išimtis numatyta tik tada, kai negrynaisiais atsiskaityti objektyviai neįmanoma dėl techninių kliūčių, o sandorį reikia įvykdyti nedelsiant. Tuomet grynuosius gavęs asmuo per 10 dienų turi pranešti VMI per Elektroninio deklaravimo sistemą (forma PRC915). Pirkėjo patogumas priežastimi nelaikomas. Pagal ANK 207¹ straipsnį už pažeidimą gresia bauda nuo 100 iki 2 000 eurų, įmonių vadovams – nuo 200 iki 3 000 eurų.
Ką automobilio pirkimas grynaisiais reikš po 2027-ųjų
Lietuvos pirkėjui 2027 m. liepa didelio pokyčio neatneš. Nacionalinė riba griežtesnė už ES ribą, todėl taikoma ji, o tapatybės patikrą pajus tik prabangių automobilių pirkėjai. Aktualiau kas kita: kuo brangesni automobiliai, tuo daugiau sandorių peršoka 5 000 eurų ribą. Naujų automobilių kainų prognozės pigesnių laikų nežada, o brangsta net biudžetinių markių modeliai.
Saugiausias kelias nesikeičia: už automobilį, brangesnį nei 5 000 eurų, mokėti pavedimu ir sutartyje nurodyti tą pačią sumą, kuri pervesta. Redakcijos vertinimu, ES reglamentas Lietuvos pirkėjui yra antraeilė naujiena – svarbesnis klausimas, ar 2022 m. nustatyta 5 000 eurų riba vis dar atitinka brangstančią automobilių rinką.
