Skelbimų portale viskas atrodo paprasta: kompaktiškas krosoveris, tvarkingas salonas, japoniško patikimumo reputacija. Tačiau naudotos „Mazda CX-30“ varikliai skiriasi kur kas labiau, nei leidžia suprasti viena skelbimo eilutė „benzinas“ ar „dyzelis“. Modelis gaminamas nuo 2019 m. ir per tą laiką po jo variklio dangčiu atsirado šešios variklio versijos. Dyzelis gamintas tik iki 2021 m., 2,5 litro benzininis pasirodė 2024-aisiais. Artėjant žiemai, kai daugėja trumpų kelionių šaltu varikliu, pasirinkimas tarp jų tampa ne teorinis.
Šešios versijos: nuo 116 iki 186 AG
Lenkų portalo „Wybór Kierowców“ suvestinėje išvardyti visi modelio varikliai. Benzininiai turi „M Hybrid“ mikrohibridinę sistemą, o pavarų dėžė – šešių pavarų mechaninė arba automatinė. Realios sąnaudos – to paties šaltinio vertinimas.
- 2,0 l Skyactiv-G, 122 AG (213 Nm): 0–100 km/h per 10,6 s, realiai apie 7 l/100 km;
- 2,0 l Skyactiv-G, 150 AG (213 Nm): 8,8 s, apie 7–7,5 l/100 km;
- 2,0 l Skyactiv-X, 180 AG (224 Nm): 8,5 s, apie 7–7,5 l/100 km;
- 2,0 l e-Skyactiv X, 186 AG (240 Nm): 8,3 s, apie 6,5–7 l/100 km;
- 2,5 l e-Skyactiv G, 140 AG (238 Nm, nuo 2024 m.): 9,7 s, gamintojo duomenimis 6 l/100 km, realių duomenų dar nėra;
- 1,8 l Skyactiv-D, 116 AG (270 Nm, iki 2021 m.): 10,8 s, apie 5,5–6 l/100 km.
Gamintojo skaičiai kur kas optimistiškesni: 150 AG versijai nurodoma 5,1–5,3 l/100 km, dyzeliui – 4,4 l/100 km. Atnaujintos e-Skyactiv G ir e-Skyactiv X versijos gavo nedidelių mechaninių pakeitimų, pavyzdžiui, kitus stūmoklius, ir patobulintą mikrohibridinę sistemą.
Benzininiai: jautrūs degalams ir programinei įrangai
Šaltinio vertinimu, benzininiai varikliai kelia mažiau potencialiai brangių rūpesčių, tačiau be silpnųjų vietų neapsieina ir jie. Pirmoji – jautrumas prastos kokybės degalams, nuo kurių kenčia kuro sistema. Kai kurie egzemplioriai ryškiai trūkčioja, todėl sklandžiai pajudėti iš vietos nepavyksta. Bandomojo važiavimo metu tai verta patikrinti kelis kartus, ir šaltu, ir įšilusiu varikliu.
Dar viena problema – pavaros valdymo modulio (PCM) programinės įrangos netikslumai. Šaltinio duomenimis, jie prisidėjo prie per didelio katalizatoriaus užsikimšimo, tačiau kuriems metams ar versijoms tai aktualu, nenurodoma. Todėl prieš perkant verta paklausti oficialaus atstovo, ar pagal VIN kodą automobiliui atlikti visi programinės įrangos atnaujinimai. Galima šio klausimo ir neužduoti. Galima ir katalizatorių vėliau keisti savo pinigais.
Mikrohibridinės sistemos remontas – atskira tema. Plačiau – mikrohibrido detalių kainos.
Dyzelis: mažiausios sąnaudos ir brangi silpnoji vieta
1,8 litro Skyactiv-D sunaudoja mažiausia. Palyginus realių sąnaudų intervalų vidurius (apie 7,25 l/100 km benzininio 150 AG ir 5,75 l/100 km dyzelio), skirtumas siekia pusantro litro šimtui kilometrų. Nuvažiuojant 15 000 km per metus, tai apie 225 litrai degalų. Ar to pakanka, kad atsipirktų galimas remontas?
Šaltinis vardija tris dyzelio silpnąsias vietas: užsikemšantį EGR vožtuvą (jį diagnozuoti nesudėtinga), alyvos skiedimą dėl kietųjų dalelių filtro (DPF) problemų ir jautrius purkštukus. Kuro siurblio ir jutiklių gedimai – nereti. Būtent DPF gedimai gali brangiai kainuoti, o filtrui išsivalyti reikia ilgesnio važiavimo įšilusiu varikliu, todėl žiema su trumpomis kelionėmis po miestą dyzeliui yra sunkiausias metas. Apžiūrint automobilį verta pasižiūrėti alyvos lygį: jei jis aukščiau maksimalios žymos, tai gali būti degalų alyvoje požymis.
Dar viena pastaba – dinamika. 116 AG daugiau nei 1,4 t sveriančiam krosoveriui per silpna. Iki 100 km/h dyzelis įsibėgėja per 10,8 s, t. y. net lėčiau nei silpniausias 122 AG benzininis (10,6 s), ir didesnis 270 Nm sukimo momentas šito neatperka.
Įvežant į Lietuvą dyzelis kainuoja daugiau
Daug naudotų krosoverių į Lietuvą atvežama iš kitų ES šalių, todėl skirtumas tarp benzino ir dyzelio išryškėja dar „Regitroje“. Pirmą kartą registruojant automobilį Lietuvoje mokamas vienkartinis registracijos mokestis. Jis taikomas, kai CO2 išmetimas viršija 130 g/km, o esant tam pačiam CO2 kiekiui dyzeliniams automobiliams tarifai dvigubai didesni nei benzininiams. Jau Lietuvoje įregistruotam automobiliui keičiant savininką šis mokestis mokamas iš naujo. CO2 vertę verta pasitikrinti skelbime ar registracijos dokumentuose dar prieš važiuojant apžiūrėti automobilio.
Be to, dyzelinių egzempliorių rinkoje mažiau: jie gaminti trumpiau, todėl antrinėje rinkoje dažniau siūlomi benzininiai.
Kuriuos „Mazda CX-30“ variklius rinktis
Šaltinio išvada aiški: šiame modelyje geresnis pasirinkimas – benzininiai varikliai. Tarp jų geriausiai tinka 2,0 litro Skyactiv-G su 150 AG, o galingesnių Skyactiv-X versijų bijoti nereikia. Automatinė dėžė ir visų ratų pavara prideda komforto, bet ne dinamikos. Norintiems žvalesnio važiavimo šaltinis pataria mechaninę dėžę, ypač su priekinių ratų pavara.
Naujausias 2,5 litro variklis naudotų rinkoje dar retas, o realių jo sąnaudų šaltinis nepateikia. Plačiau – 2,5 litro variklio testas. Dyzelio pasiūla nebeaugs: 1,8 litro Skyactiv-D gamyba baigta dar 2021 m., tad likę egzemplioriai kasmet tik sensta, o jų rida didėja.