Seime svarstomas pasiūlymas padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 ar net 15 tūkst. eurų kelia nerimą tarp naudotų automobilių prekybos atstovų. Nors iniciatoriai tikina siekiantys lankstumo, ekspertai įžvelgia rimtą grėsmę skaidrumui.
Kas keistųsi įstatyme?
Nuo 2022 m. lapkričio Lietuvoje galioja įstatymas, leidžiantis atsiskaityti grynais tik tuo atveju, jei suma neviršija 5 tūkst. eurų. Jei dėl techninių priežasčių viršijama ši riba, apie tai būtina pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Naujas siūlymas reikštų ženklesnį šios tvarkos švelninimą.
Automobilių pardavėjai įspėja apie rizikas
„Šis pasiūlymas – akivaizdus žingsnis atgal“, – sako naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas. Anot jo, automobilių rinkoje šešėlis vis dar išlieka reali problema, o padidinus atsiskaitymų limitą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos slėpti tikrąsias sandorių sumas.
„Longo Group“, veikianti ir Latvijoje, ir Lenkijoje, pastebi, kad kitose šalyse skaidrumas jau tapo ne formalumu, o savaime suprantamu standartu. Valiukėnas įsitikinęs – tokie pokyčiai Lietuvoje būtų žingsnis priešinga kryptimi.
Grynieji – sunkiai kontroliuojami
Grynųjų pinigų srautai – tai erdvė neoficialiems susitarimams. VMI duomenimis, net 90 proc. pranešimų apie viršytas grynųjų ribas kyla būtent automobilių prekybos sektoriuje. Tai rodo, kad būtent čia kyla didžiausia rizika skaidrumui.
„Sąžiningai dirbančios įmonės turi konkuruoti su tomis, kurios dalį veiklos vykdo neapskaitytai. Tai nesąžininga, o didesnis grynųjų limitas tik dar labiau iškreiptų rinką“, – aiškina P. Valiukėnas.
Lietuvių įpročiai keičiasi
Europos Centrinio Banko duomenys rodo aiškias tendencijas: 2024 m. pirmąjį pusmetį net 78 proc. negrynųjų atsiskaitymų Lietuvoje buvo atlikti kortelėmis, iš jų didžioji dauguma – bekontakčiai. Grynieji mažėja – nuo 75 proc. 2016 m. iki 57 proc. dabar. 94 proc. gyventojų naudojasi internetine bankininkyste, o apie 70 proc. – mobiliomis mokėjimo programėlėmis.
„Vartotojų įpročiai keičiasi, todėl grynųjų ribos didinimas tiesiog neatitinka realybės“, – sako „Longo LT“ vadovas.
Verslas be grynųjų – įmanomas
„Longo LT“ jau kelerius metus dirba be grynųjų. „Nors klientai kartais ir atvyksta su grynaisiais, visi randa sprendimą – įneša juos į banką, pavedimą atlieka net per Lietuvos paštą. Jei lėšos legalios, problemų nekyla“, – pabrėžia Valiukėnas.
Dažniausiai klientai renkasi pavedimus arba lizingą. Tokia sistema ne tik saugesnė, bet ir aiškesnė visoms pusėms.
Skatinti skaidrumą ar legalizuoti riziką?
Valiukėnas pabrėžia: jei žmogus gauna pajamas oficialiai, pavedimas nėra kliūtis. „Didinti grynųjų ribą naudinga tik tiems, kurie nori paslėpti pinigų kilmę. Tokie pokyčiai silpnintų valstybės pastangas mažinti šešėlį ir iškreiptų konkurenciją“, – sako jis.
Jo vertinimu, vietoje ribų didinimo reikėtų skatinti elektroninius mokėjimus, didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti kontrolę.
Kaip jūs vertinate šį siūlymą? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
