Pasaulinis atšilimas, artimiausiu metu pasieksiantis 1,5 °C, neišvengiamai padidintų klimato kaitos pavojus, keltų daug rizikų ekosistemoms ir žmonėms – tvirtinama naujausioje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje „Klimato kaita 2022: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“. Perspėjama, jog didžiojoje Europos dalyje esamų ir planuojamų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių nepakanka.
„Mūsų ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad nesiimant veiksmų gali išnykti vietos, kuriose gyvena ir dirba žmonės, gali išnykti ekosistemos ir rūšys, su kuriomis visi užaugome“, – teigė IPCC bendrapirmininkė prof. Debra Roberts.
Pasak aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės, IPCC ataskaita dar kartą patvirtina, kaip svarbu laiku pasiruošti nelaimėms, įdiegti mus apsaugančias priemones. Atsparumo didinimas tiek žemės ūkyje, tiek didelės svarbos strateginiuose objektuose turi būti prioritetas, kad ekstremalūs reiškiniai ir kitos griaunamosios jėgos negalėtų pažeisti mūsų šalies, jos ūkio sektorių, daryti jiems didelės įtakos.
Europai išskiriamos keturios pagrindinės rizikos: karščio poveikis ekosistemoms, žmonių sveikatai, karštų orų ir sausrų poveikis pasėliams, gresiantis vandens stygius bei galimi potvyniai ir jūros lygio kilimas. Prognozuojama, kad XXI amžiuje daugelyje Europos vietovių žemės ūkio produkcijos gamyba gerokai sumažės, o to nekompensuos jos padidėjimas Šiaurės Europoje.
Vis dėlto yra vilties sumažinti galimus nuostolius, jeigu temperatūros kilimas bus mažesnis nei 1,5 °C. Teigiama, kad šiuo metu galimybių, kuriomis galėtų pasinaudoti Europa ateityje, vis daugėja. IPCC siūlo tokias galimas priemones atsparumo didinimui, kaip miesto teritorijų planavimas, saugomų teritorijų atkūrimas, sėjomaina, išankstinio perspėjimo sistemų diegimas bei žemės paskirties keitimas.
IPCC neabejoja, jog žmogaus sukelta klimato kaita, įskaitant dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius reiškinius, daro didelį neigiamą poveikį gamtai ir žmonėms, atneša daug nuostolių ir žalos. Ataskaitoje atskleidžiamas dar stipresnis klimato, ekosistemų bei žmonių veiklos ryšys.
Vertinant klimato kaitos poveikį ir riziką bei prisitaikymą prie jos, atsižvelgiama ir į su klimatu nesusijusias pasaulines tendencijas, pavyzdžiui, biologinės įvairovės nykimą, bendrą netvarų gamtos išteklių vartojimą, žemės ir ekosistemų degradaciją, sparčią urbanizaciją, žmonių demografinius pokyčius, socialinę ir ekonominę nelygybę ir pandemiją.
Nuo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP26 praėjus vos keturiems mėnesiams, kai pasaulio lyderiai įsipareigojo imtis skubių veiksmų klimato kaitos srityje, naujasis Jungtinių Tautų tyrimas parodo jų užduoties mastą.
Aplinkos ministerija kviečia verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visuomenę iki 2022 m. kovo 31 d. teikti pasiūlymus dekarbonizacijos priemonėms ir taip padėti suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti. Pasiūlymus galite pateikti čia
